.jpg)
Vaikystėje viską vertiname pagal garsus, kvapus ir vaizdus, tik vėliau ateina niurus atsikvošėjimo metas. (John Betjeman)
„Berniukas dryžuota pižama“ (The Boy in the Stripped Pyjamas) – 2008 m. anglų ir amerikiečių sukurta drama, kurią režisavo Markas Hermanas. Filmas pastatytas remiantis 2006 m. išleistu airių rašytojo Johno Boyne to paties pavadinimo kūriniu.
„Berniukas dryžuota pižama“ – tai Holokausto istorija vaiko akimis. Ji pateikta taip, kaip ją matė ir suvokė devynmetis berniukas Bruno, kurio gyvenimas gražus ir laimingas: jis gyvena Berlyne, dideliame name, turi mylinčią mamą ir griežtą tėvą, gerus draugus Karlą, Leoną, Martiną, su kuriais galima linksmai leisti laiką. Jo gyvenimas pradeda keistis ir atsiskleidžia visiškai kitomis, dar nepažintomis spalvomis, kai vieną dieną mama jam praneša žinią apie tėvo paaukštinamą. 
– Mamyte, kas čia vyksta?, – grįžęs iš mokyklos ir pamatęs namuose vykstantį subruzdimą klausia berniukas.
– Mes švenčiame! Tavo tėvą paaukštino!, – linksmai atsako mama.
– Ar tai reiškia, kad jis gaus geresnes pareigas? Žinau, ką reiškia žodis „paaukštinti“. Bet ar jis vis tiek bus kareivis?, – neatlyžta berniukas.
– Taip, brangusis, taip. Tik dabar jis bus daug įtakingesnis.
Bruno tėvas paskiriamas vadovauti vienai iš „mirties stovyklų“. Šeima palieka Berlyną ir išvažiuoja gyventi į kaimą, įsikūrusį šalia koncentracijos stovyklos.
Naujieji namai – dideli, nykūs ir bauginantys. Visur vaikšto baimę keliantys ir priverčiantys pašnibždomis kalbėtis kareiviai.
– Ką manai apie mūsų naujuosius namus, Marija?, – klausia Brunas auklės.
– Ne man spręsti. Bet čia nebus jauku, kol patys jaukiai neįsikursime. Ar ne taip?
Pro savo miegamojo langą Bruno mato aukštą tvorą ir už jos daugybė žmonių dryžuotomis pižamomis bei dryžuotomis kepurėmis, tačiau vaikas nesupranta, kad tai koncentracijos stovykla. Jam atrodo, kad tai ūkininkų fermos, kur auginamos jiems į namus pristatomos daržovės, kur yra daug vaikų, su kuriais būtų galima linksmai leisti laisvalaikį. Bet ar tikrai taip yra? Smalsaus ir guvaus proto (kaip ir visi tokio amžiaus vaikai) Bruno, mėgstantis skaityti nuotykių knygas ir tyrinėti šį pasaulį, išgirdęs iš tėvo sunkiai jam suprantamą paaiškinimą, kad „tie žmonės dryžuotomis pižamomis – ne ūkininkai, kad jie net ne žmonės...“, nusprendžia pats viską išsiaiškinti.
Bruno pavyksta pabėgti iš akylai saugomų namų. Nubėgęs prie „fermos“, Bruno susipažįsta su už tvoros esančiu žydų berniuku Šmueliu. Brunas ir Šmuelis – iš skirtingos aplinkos, kiekvienas gyvena skirtingą gyvenimą, tačiau laiko save lygiais. Prasideda neturinti ateities draugystė, kuri į berniuko gyvenimą įneša dar daugiau painiavos, priverčia ieškoti atsakymų į vis naujai iškylančius klausimus. O užduoti juos juk galima mokyti atvažiuojančiam mokytojui... Bet kieno pusėje – melo ar tiesos – stovi šis mokytojas? Jo mokymas ir atsakymai į pateiktus klausimus glumina ne tik Bruno, bet ir jo mamą. Bruno, pats to nesuvokdamas, prisiliečia prie siaubingos žmonių naikinimo mašinos, į kurią, padėdamas draugui Šmueliui ieškoti tėvo, patenka ir pats.
Filme per naivios, tyros, vaikiškos pasaulėžiūros prizmę žvelgiama į pačią skaudžiausią žmonijos žaizdą. Tai – naujas ir netipiškas požiūris į gyvenimą už spygliuotos vielos. Dar kartą apie tai, ko neįmanoma ištrinti iš žmonijos atminties – šįkart vaiko akimis – „Berniukas dryžuota pižama“.
Filmą (įgarsintą lietuviškai) galite peržiūrėti internetu
