.jpg)
Denzelis Vašingtonas (Denzel Washington) – vienas mylimiausių Amerikos aktorių. Jis ne tik žavingai šypsosi ir turi nuostabią šeimą, bet turi daugiau nei žino gerbėjai.
Aš visada tai nujaučiau, bet dabar žinau iš tikrųjų – Denzelis Vašingtonas yra krikščionis. Ir jei susitiktumėte su juo akis į akį, greitai suprastumėte, kad jis nesigėdija to pripažinti. Denzelis Vašingtonas nesako, kad yra tobulas krikščionis. Aktorius pripažįsta, kad jo patirti gyvenimo sunkumai paskatino jį atsigręžti į Kristų.
Denzelis Vašingtonas gimė 1958 m. gruodžio 28 dieną Maunt Vernone, Niujorko valstijoje, JAV. Denzelio tėvas, Denzelis Heisas Vašingtonas vyresnysis, buvo sekmininkų tarnautojas, o motina Lenisė „Lin“ Vašington buvo kosmetologė ir turėjo savo grožio saloną.
Denzelis Vašingtonas užaugo mylinčioje krikščioniškoje šeimoje, buvo auklėjamas dievotai ir sako, kad Dievo baimė jam yra didelė vertybė. Aktorius pasakoja: „Mano žemiškasis tėvas, Denzelis Vašingtonas vyresnysis, 60 metų tarnavo pastoriumi. Žinau, kad jis šypsosi danguje, matydamas, kaip iš Dievo malonės jo sūnus stengiasi daryti viską kiek įmanoma geriau.“
Šiandien Denzelis Vašingtonas yra vienas iš mylimiausių Amerikos aktorių, tačiau jo gyvenimas ne visada buvo lengvas. Denzeliui sunkiai sekėsi mokytis mokykloje – jo pažymiai buvo blogi, todėl jo ateitis neatrodė šviesi. Kai jam suėjo 14 metų, gyvenimas dar pablogėjo – mat jo tėvai išsiskyrė, ir Denzelis liko gyventi su motina. Nusivylęs ir maištaujantis paauglys nenorėjo, kad jį kas kontroliuotų, tad pradėjo eiti pavojingu keliu. Jis valkiodavosi gatvėmis ir nuolat įsiveldavo į muštynes. Iš paskutiniųjų stengdamasi išgelbėti savo sūnų, Denzelio motina išsiuntė jį į privačią mokyklą – karo akademiją Niujorke. Šį sprendimą Dievas panaudojo, kad aktoriaus gyvenimas pasikeistų visiems laikams. Vėliau Vašingtonas pripažino: „Šis sprendimas pakeitė mano gyvenimą. Jei ir toliau būčiau gyvenęs, kaip gyvenau, nebūčiau likęs gyvas. Vaikinai, su kuriais leidau laiką, mano geriausi draugai, kartu sudėjus kalėjime yra praleidę apie 40 metų. Jie buvo puikūs vaikinai, bet juos pasiglemžė gatvė.“
Augdamas Denzelis, kitaip nei daugelis dabartinių aktorių, netroško tapti įžymybe. Atvirkščiai – sunki Denzelio vaikystė vertė jį galvoti, kad nieko doro iš jo nebus... Tačiau vieną dieną prie jo priėjo moteris iš bažnyčios ir jį padrąsino – ta diena visiems laikams pakeitė jo gyvenimą. Denzelis pasakoja: „Turėkite omeny, kad man buvo 20 metų, mokiausi aš prastai, todėl buvau išmestas iš mokyklos. O ta moteris priėjo ir man pasakė: „Ateis diena, kai tu pamokslausi.“ Dabar, jau žvelgdamas į praėjusius 40 metų, manau, kad ji buvo teisi, – dirbdamas savo darbą kalbėjau milijonams žmonių.“
Įkvėptas naujos vilties, Denzelis įstojo į Fordhamo universitetą, kur studijavo mediciną, žaidė universiteto krepšinio komandoje, tačiau greitai suprato, kad jam trūksta užsidegimo būti gydytoju. Nenorėdamas veltui švaistyti laiko ir pinigų, Denzelis nusprendė pasiimti akademines atostogas ir pradėjo dirbti vaikų vasaros stovyklos meno vadovu. Kaip vėliau paaiškėjo, Denzelis laiko ten tuščiai neleido – jo gyvenimas pradėjo tekėti visiškai kita vaga.
Dirbdamas vasaros stovykloje, Denzelis režisavo įvairius renginius ir vaikų spektaklius. Ir čia išryškėjo jo gebėjimai vaidinti. Savo knygoje Denzelis rašo: „Stovykloje organizavome vaikų talentų šou. Su vaikais pasiruošėme eilėraščių, juokingų vaizdelių, atėjome į sceną ir pasirodėme. Po to koncerto prie manęs priėjo žmogus, vardu Mailsas Džoisas, ir paklausė: „Vyruti, ar tau nekilo mintis būti aktoriumi?“
Denzelis grįžo mokytis į universitetą jau susidomėjęs aktoryste ir 1977 m. įgijo žurnalistikos bakalauro laipsnį. Jis gavo stipendiją mokytis Amerikos teatro konservatorijoje San Franciske ir netrukus įsitraukė į vaidybą. Po metų, baigęs studijas, Denzelis Vašingtonas grįžo į Niujorką, norėdamas išbandyti profesionalaus aktoriaus karjerą.
Praėjo vos keturi metai, ir Denzelis Vašingtonas jau pasirodė Holivudo filme Tiksli kopija (1981 m. ) – jis vaidino staiga atsiradusį nesantuokinį baltaodžio kompanijos vadovo sūnų. Filmas sulaukė didžiulės sėkmės ir yra laikomas Amerikos kino klasika.
1982 metais jis gavo apdovanojimą už vaidmenį filme Kario istorija, o kitais metais jau vaidino seriale apie ligoninę Miestelyje šv. Kažkur (St. Elsewhere), kuriame atiko daktaro Filipo Čandlerio vaidmenį.
1989 metais istoriniame šedevre Šlovė Denzelis suvaidino buvusį vergą, kuris įstojo į Pilietinio karo juodaodžių pulką. Epizodas, kuriame Vašingtono herojui nuriedėjo vos viena ašara, kai jis buvo plakamas, nes buvo apkaltintas bandymu pabėgti – įspūdingiausia šio filmo ir turbūt viena geriausių scenų kino istorijoje apskritai. Jaudinanti jo vaidyba sužavėjo Ameriką, ir Denzelis laimėjo pirmąjį Oskarą už antraplanį vyro vaidmenį.
Apie tą vaidmenį Vašingtonas pasakojo: „Pamenu, kaip vaikščiojau, meldžiausi ir šaukiausi visų vergų dvasių, nes nežinojau, kaip tą sceną vaidinti... Daug apie tą sceną mąsčiau. Aš įžengiau išdidžiai. Spjoviau ant žemės. Mano nusistatymas ir jėga toje scenoje kilo iš apmąstymų – tai nebuvo apskaičiuota, tai buvo natūralu. Kai plakė, man skaudėjo, bet visu savimi norėjau parodyti, kad nepasiduosiu.“
Paskutinį XX amžiaus dešimtmetį šio aktoriaus populiarumas tik augo. Jis suvaidino tokiuose didelio biudžeto filmuose kaip Pelikano byla (1993), Filadelfija (1993), Purpurinis potvynis (1995), Pamokslininko žmona (1996) ir Abejotina drąsa (1996), kur jo honoraras siekė 10 mln. dolerių. Augo kino kritikų pripažinimas – už vaidmenis filmuose Malkomas X (1992) ir Uraganas (1999) jis buvo nominuotas Oskarui kaip geriausias aktorius, o 2002 m. jis šiuo prizu ir buvo apdovanotas už pagrindinį vaidmenį filme Išbandymų diena (2001).
2000–2010 m. Denzeliui Vašingtonui taip pat labai sekėsi. Jis suvaidino savo pelningiausiame filme – „Prisiminkime Titanus“. Ameriką vėl sužavėjo jo nepaprastas gebėjimas suvienyti tautą ir griauti bjaurius rasistinius stereotipus. Už šį vaidmenį jis buvo apdovanotas Auksiniu gaubliu kaip geriausias dramos aktorius.
Denzelis taip pat pateko į istoriją 2001 m. laimėjęs Oskarą už geriausią vyro vaidmenį filme „Išbandymų diena“. Čia jis vaidino labai įtartinais metodais dirbantį, suktą Los Andželo policininką detektyvą Alonzą Harisą. Jis buvo antrasis juodaodis amerikietis, už puikią vaidybą laimėjęs Akademijos apdovanojimą.
Įrodydamas, kad gali įtikinamai suvaidinti tokiuose filmuose kaip „Išbandymų diena“, kurioje pagrindinio veikėjo rasė praktiškai nesvarbi, ir laimėti Oskarą už geriausią vyro vaidmenį, Denzelis Vašingtonas praskynė kelią juodaodžiams amerikiečiams aktoriams. Pirmasis Oskarą laimėjęs juodaodis buvo Sidnis Puatje (Sidney Poitier), kuriam tais metais buvo įteiktas Akademijos garbės apdovanojimas.
Tačiau sėkmė Holivude buvo ne vienintelė dovana, kurią Denzeliui suteikė vaidyba. 1983 m. birželį Vašingtonas susituokė su savo gyvenimo meile Poleta Pirson (Pauletta Pearson). Nors atrodytų, kad tai sunkiai įmanoma, bet šios įžymybės, Denzelis ir Poleta, kartu jau daugiau negu 33 metus. 1995 m. pora atnaujino savo įžadus – be galo gera matyti (ypač dabartiniame Holivude), kad jų meilė neužgeso.
„Ne man teisti, bet gyvename laikais, kai žmonės labai lengvai pasiduoda“, – sakė Denzelis, demonstruodamas savo atkaklų būdą, drąsinusį jį tris kartus pirštis Poletai, kol ji galiausiai sutiko tekėti. Įsimylėjėliai pirmą kartą susitiko vaidindami televizijos filme „Vilma“, o susituokę susilaukė keturių vaikų – sūnaus Džono (32 m.), dukros Katios (29 m.) ir dvynių Olivijos ir Malkolmo (15 m.).
Kai kažkas Denzelio paprašė pasidalinti tvirtos santuokos paslaptimi, jis atsakė: „Na, jei esi vyras, niekada nepamiršk dviejų frazių: „Taip, brangioji“ ir „Mieloji, tu teisi.“ Po to Denzelis surimtėjo ir tęsė: „Santuoką reikia kurti. Nenusivilkite vienas kitu. Tai – įsipareigojimas. Būkite kantrūs. Visų pirma būkite gerais draugais. Laikykitės vienas kito. Santuoką reikia kurti. Esu vedęs jau 33 metus. Medaus mėnuo, gėlės ir rožės ilgai netrunka, bet jei esate draugai, partneriai, jei esate vienas kitam atsidavę – viskas bus gerai. Jei kiti patarinėja – neklausykite.“
Tačiau Denzelis yra ne tik atsidavęs vyras ir šeimos žmogus – jis sako, kad svarbiausias dalykas jo gyvenime yra tikėjimas. Neseniai pasaulyje žinomas aktorius prakalbo kaip pastorius prie sakyklos. Denzelis prisipažino: „2015 m. aš pasakiau sau: negaliu daugiau kalbėti tik savo darbais. Aš sąmoningai nusprendžiau pakilti ir kalbėti apie tai, ką Dievas dėl manęs padarė.“
Jis nesigėdija savo tikėjimo Jėzumi Kristumi ir sako, kad už sėkmę yra dėkingas savo motinai, kuri ištikimai už jį meldėsi.
Denzelis Vašingtonas, sekmininkų pamokslininko, kuris ganė bendruomenę 60 metų, sūnus, krikščionišką tikėjimą išlaikė visos savo karjeros metu ir naudojasi kiekviena proga, kad juo pasidalintų.
„Dievas visuomet mane nukreipdavo, apsaugodavo ar pataisydavo. Nebuvo tokio laiko, kai Jis būtų mane palikęs, – aistringai liudijo Vašingtonas. – Buvo laikas, kai aš nebuvau Jam ištikimas, bet Jis manimi tikėjo.“ Paklaustas, ką galvoja apie Bibliją, Denzelis atsakė: „Aš skaitau Bibliją kiekvieną dieną, skaitau kasdieninį žodį man.“
Šiais metais Denzelis Vašingtonas sakė kalbą diplomų įteikimo ceremonijoje ir su dideliu užsidegimu ragino absolventus pašvęsti savo gyvenimus Jėzui Kristui.
Žinomas aktorius sakė: „Kad ir ką darytumėte, visada Dievui teikite pirmenybę. Viskas, ką jūs matote manyje, viskas, ką aš pasiekiau, viskas, ką aš turiu, – viskas yra iš Dievo malonės. Tai dovana. – Ir pridūrė: Kiekvieną dieną dėkokite už palaiminimus. Kiekvieną dieną. Būkite dėkingi. Drąsinkite kitus. Neįmanoma vienu metu būti ir dėkingam, ir pilnam neapykantos.“
Aktorius ragino absolventus būti maldingus, sakydamas: „Eidami miegoti, pasidėkite savo šlepetes taip, kad atsikėlę rytą turėtumėte atsiklaupti jų ieškoti. O atsiklaupę pasakykite „ačiū“. Prašykite išminties. Prašykite supratimo. Nesiekite tik užsidirbti pinigų, siekite pakeisti pasaulį.“
Denzelis Vašingtonas sakė: „Iš tikrųjų svarbu ne tai, kiek turi, o tai, ką tu darai su tuo, ką turi. Niekas nėra matęs, kad paskui žmogaus karstą vežtų ir jo daiktus. Kad ir ką turėtum savo gyvenime, su savimi to neišsineši. Egiptiečiai bandė tai daryti, bet jų kapus išplėšė... Aš neturiu to, ką turite jūs. Jūs neturite to, ką turiu aš. Visi turime tam tikrus ypatingus talentus ir gebėjimus. Kas šiandien jus įkvepia? Kas šiandien jus daro geresnius?“
Šiam aktoriui nereikia statulėlių ar apdovanojimų, nereikia brangių drabužių. Jis sako, jog dirba tam, kad tarnautų: „Mano darbas – tarnauti. Tarnauti Dievui. Tarnauti savo šeimai.“
Nors Denzeliui Vašingtonui neįtikėtinai sekasi, jis yra pelnęs tris Auksinius gaublius, du Oskarus, Tony apdovanojimą, jis liko toks pat nuolankus tikintis žmogus, kuris gerbia savo žmoną ir myli savo vaikus, o tai verta pasigėrėjimo.
„Tikėjimas ir optimizmas gali prailginti tavo gyvenimą. Netinkamą požiūrį galima palyginti su nuleista padanga. Jei jos nepakeisi, nepajudėsi iš vietos“, – sako garsus aktorius.
Ačiū Dievui už tokius nuostabius žmones Holivude kaip Denzelis Vašingtonas! Klausydamas įkvepiančio pasakojimo apie Denzelį, negali neprisiminti Šventojo Rašto eilutės: Palaimintas žmogus, kuris pasitiki Viešpačiu, kurio viltis yra Viešpats! (Jer 17, 7).
Ačiū, Denzeli Vašingtonai, kad daliniesi įkvepiančia žinia apie viltį Jėzuje Kristuje! Pasauliui reikia daugiau tokių tikinčių žmonių!
Iš http://qpolitical.com
vertė Jurga Domarkaitė
