Aštuoniasdešimt devynerių metų Dorotė gyveno slaugos namuose Šiaurės Vermonte. Diabetas ir artritas atėmė iš jos regą ir galimybę judėti. Iš kitos valstijos jos aplankyti atvykusi dukterėčia Irena tikėjosi rasti tetą prislėgtą ir nelaimingą.
Tačiau Dorotė šiltai ją priėmė ir patogiai įsitaisiusi mėgavosi džiugiu mylimos dukterėčios apsilankymu. Po kelių malonaus pašnekesio ir pajuokavimo valandų Irena galiausiai apimta smalsumo paklausė: „Teta Dot, jūs juk akla ir luoša. Kaip jums pavyksta išlaikyti tokį šviesų nusiteikimą?“
„Nėra sunku, - atsakė teta, - keturiasdešimt metų mokiausi Dievo Žodžio, šlovinau Jį giesmėmis. Per studijų metus nemažai Biblijos vietų išmokau atmintinai ir dabar, kai iškyla pagunda savęs gailėtis, aš garsiai cituoju Šventąjį Raštą ar giedu šlovinimo giesmes. Nežinau, ar kambario draugei tai patinka, bet pati visada pralinksmėju!“.
Nė vienas iš mūsų nelaukiame senatvės, silpstančio kūno, mažėjančių galimybių. Tačiau jei ta diena ateis, ar nenorėtumėte būti pasiruošę Šventojo Rašto ir šlovinimo giesmių arsenalo? Kai paklūstame Dievui, slepiame Jo žodį savo širdyje, Jo malonė mus pasiekia neįtikėtinais keliais.
Kartoju lūpomis visus tavo burnos sprendimus (Ps 119, 13)
Negalėsime kartoti Dievo Žodžių, jei nežinosime, ką Jis pasakė, tad turime uoliai studijuoti Šventąjį Raštą. Norėdami pažinti Dievą ir suprasti, ko iš Jo tikėtis, privalome pažinti Jo Žodį, nes Dievas ir Jo Žodis yra viena. Dievui neįmanoma sakyti viena, o daryti kita. Jis negali meluoti, Dievas visada ištikimai vykdo savo pažadus. Šėtonas yra melagis, meluodamas jis siekia mus apgauti. Vienintelis kelias atpažinti jo melą - pažinti tiesą. Tik tiesa, o Dievo Žodis ir yra tiesa, padarys mus laisvus (žr. Jn 8, 31-32).
Uoliai studijavau Dievo Žodį trisdešimt penkerius metus, šios studijos atnaujino mano protą, ir mano gyvenimas pasikeitė. Išmokau kalbėti vienybėje su Dievu, tad dabar galiu džiaugtis išsipildžiusiais Jo pažadais. Pažįstu nemažai žmonių, kurie paliudytų tai, ką ir aš, tačiau gana daug yra ir tokių, kurie norėtų, jog gyvenimas pagerėtų, tačiau jie neturi valios studijuoti, mokytis ar garsiai skaityti Dievo Žodžio. Tai mūsų pasirinkimas, mes patys renkamės. Ar ne metas paskirti Dievui laiko ir ieškoti vienybės su Juo? Jei manote, kad jau metas, negaišuokite - kaip tik šiandien galima pradėti!
Ištrauka iš Joyce Meyer knygos „Žodžio galioje mirtis ir gyvenimas“
Dievo žodis vietoj savigailos







_64x64_9de.jpg)




