Don Colbert. „Neigiamos emocijos“

Donas Colbertas - krikščionis medicinos daktaras, dirbantis šeimos gydytoju Floridoje (JAV). Jis parašė daugybę knygų, kuriose išdėstytas krikščioniškas požiūris į sveikatą: „Bibliniai sveikos mitybos principai“, „Ką valgytų Jėzus“ ir kt. Dr. Colbertas sveikatos temomis taip pat rašo žurnalui „Charisma“ bei veda pokalbių laidą „Jūsų sveikata“.

Knygoje „Neigiamos emocijos“ autorius pabrėžia, kad mūsų sveikata atspindi tai, ką jaučiame, pavyzdžiui, stresas, depresija sukelia alergines, onkologines bei širdies ligas. Taigi kūnas ir siela - susiję.

Apaštalas Paulius ragina krikščionis: Ir nesekite šiuo pasauliu, bet pasikeiskite atsinaujindami dvasia, kad galėtumėte suvokti Dievo valią, - kas gera, tinkama ir tobula (Rom 12, 2). Proto atnaujinimas priklauso nuo mūsų pasirinkimų - juk patys nusprendžiame, kuo pripildyti savo mintis. Pripildydami protą Dievo tiesomis, pakeisime senus, ydingus įpročius.

Biblijoje rašoma, kur link turėtume kreipti savo mintis: Pagaliau, broliai, mąstykite apie tai, kas teisinga, garbinga, teisu, tyra, mylėtina, giriama, - apie visa, kas dorybinga ir šlovinga (Fil 4, 8). Galime nuspręsti pasirinkti tik tas mintis, kurios žadina širdyje teigiamus jausmus, atveria šviesą. Teisingos mintys padės nugalėti neigiamas emocijas.

„Rūpinkitės, apie ką galvojate, nes mintys taps žodžiais. Galvokite, ką kalbate, nes žodžiai taps veiksmais. Kontroliuokite savo veiksmus - iš jų atsiranda įpročiai. Būkite dėmesingi įpročiams, nes jie formuoja charakterį. Dirbkite su savo charakteriu - nuo jo priklauso jūsų ateitis“, - rašo knygos autorius.

Savo knygoje Dr. Colbertas apibūdina svarbiausias netinkamas mąstymo nuostatas, kurios vėliau virsta slegiančias jausmais.

Viskas arba nieko. Pirmūnas studentas, per egzaminą gavęs ne patį aukščiausią įvertinimą, pareiškė: „Dabar aš visiškas nevykėlis.“ Toks mąstymas veda į perfekcionizmą. Jis sukelia baimę suklysti ar atlikti ką nors netobulai, nes tada pats sau atrodysite visiškas nevykėlis, jausitės nevisavertis ir niekam tikęs. Visgi šis požiūris neatitinka tikrovės, nes gyvenimas retai būna tik „vienos spalvos“. Pavyzdžiui, niekas nėra absoliučiai protingas arba visai kvailas. Taip pat nė vienas nėra fiziškai tobulai gražus ar itin bjaurus.

Perdėti apibendrinimai. Nepagrįstai apibendrindami, nepagrįstai nusprendžiate, kad tai, kas nutiko vieną kartą, nutiks ir vėl. O kadangi dažniausiai tai taikoma nemaloniems nutikimams, jaučiatės nusiminę. Pavyzdžiui, perdėtas apibendrinimas beveik visada sukelia atstūmimo skausmą.

Neigiamas proto „filtras“. Jeigu iš bet kurios situacijos išrinksime tik neigiamas mintis ir kruopščiai jas plėtosite, visa situacija ims atrodyti nepalanki. Kai esate prislėgti, viską matote tarsi pro „ypatingus akinius“, nepraleidžiančiais jokios teigiamos informacijos. Tuomet viskas, ką įsileidžiate į savo sąmonę, yra tik negatyvu. Nenutuokdami apie šį „filtravimo procesą“ darote išvadą, kad iš tiesų viskas aplink blogai. Mokslinis šio proceso pavadinimas - „selektyvi abstrakcija“, kuri, be kita ko, teikia bereikalingo sielvarto.

Teigiamų dalykų nuvertinimas. Dar įspūdingesnė psichinė iliuzija yra kai kuriems žmonėms būdinga tendencija neutralius ar net pozityvius potyrius paversti neigiamais. Jeigu nuolat koneveikiate gerus jums nutinkančius įvykius, nieko keista, kad gyvenimas atrodo niūrus! Teigiamų dalykų nuvertinimas yra viena iš destruktyviausių mąstymo klaidų.

Skubotos išvados. Tai faktais nepagrįstos išvados. Jų pavyzdžiai gali būti „minčių skaitymas“ ir „ateities numatymas“.

„Minčių skaitymas“ - nusprendžiate, kad kiti niekina jus, nė nepasivarginę patikrinti, ar taip yra iš tikrųjų.

„Ateities numatymas“ - įsivaizduojate, kad jums gali nutikti kas nors bloga, ir tą spėjimą priimate kaip faktą, nors tai niekuo nepagrįsta.

Sureikšminimas ir sumenkinimas. Sureikšminame dažniausiai savo pačių klaidas, baimes arba trūkumus, juos pervertindami: „Dieve mano, suklydau. Kaip siaubinga! Kaip baisu!“ Tai dar vadinama „katastrofizavimu“, nes paprastus nemalonius įvykius paverčiame siaubingais monstrais. O žvelgdami į savo stiprybes galbūt elgiatės priešingai - žvelgiate „pro kitą žiūrono galą“, pro kurį viskas atrodo menka ir nereikšminga. Jeigu savo trūkumus išdidinate, o gerąsias savybes sumažinate, tikrai jaučiatės nevisavertis.

Emocinis mąstymas. Šiuo atveju emocijomis remiatės kaip faktais. Jūsų logika: „Jaučiuosi niekam tikęs, vadinasi, ir esu niekam tikęs.“ Toks argumentavimas klaidina, nes jūsų jausmai atspindi tik jūsų mintis ir įsitikinimus. Ir jeigu šie yra iškreipti - kaip dažnai ir pasitaiko - emocijos bus nepagrįstos.

Etikečių klijavimas ir klaidingas įvardijimas. Etikečių klijavimas sau - savęs suvokimas tik neigiamai ir vertinimas tik pagal padarytas klaidas. Tai kraštutinė perdėto apibendrinimo forma. Už jos slypi įsitikinimas: „Žmogų vertiname pagal jo klaidas.

Suasmeninimas. Prisiimate atsakomybę už viską, kas tik negero nutinka, net jeigu tam nėra jokio pagrindo. Darote išvadą, kad esate kaltas dėl susiklosčiusių aplinkybių, arba kad taip nutiko dėl jūsų trūkumų, nors taip nėra. Pavyzdžiui, tikrindama vaiko pažymių knygutę mama rado joje mokytojos raštelį, kad vaikas nesistengia mokytis. Tuojau pat nusprendė: „Aš, matyt, bloga motina.“ Suasmeninimas verčia jausti stingdančią kaltę. Jaučiate paralyžiuojančią ir slegiančią atsakomybę tarsi neštumėte visą pasaulį ant savo pečių. Nepainiokite įtakos ir kontroliavimo. Nesvarbu, kas esate - mokytojas, konsultantas, tėvas ar mama, gydytojas, pardavimo agentas ar vadovas - be abejonės darote įtaką žmonėms, su kuriais susiduriate, tačiau neverta manyti, kad galite ar privalote juos kontroliuoti. Kitas asmuo yra pats atsakingas už savo elgesį.

Knygą „Deadly Emotions: Understand the Mind-Body-Spirit Connection That Can Heal or Destroy You“ anglų kalba galite įsigyti (ir paskaityti ištraukas) internetinėse parduotuvėse, pvz., čia, o jos vertimą į rusų kalbą nemokamai ir teisėtai galite skaityti el. bibliotekoje.