„Turi taip elgtis ir mąstyti, lyg šiandien turėtumei mirti. Jei tavo sąžinė gryna, mirtis nebaugina. Geriau reikia vengti nuodėmės, negu bijoti mirties. Jei šiandien nesi pasirengęs mirti, kodėl manai, kad būsi pasirengęs rytoj? Rytojus yra netikras, nes iš kur žinai, kad sulauksi rytojaus?“ (Tomas Kempietis).
„Kristaus Sekimas“ – tai ne tik asketinė ir mistinė, bet labai gyvenimiška religinė knyga. Originalus šios knygos tekstas buvo parašytas XV a. pirmoje pusėje lotynų kalba. Nors knygelės apimtis nedidelė, jos turinys labai turtingas. Ši knyga pagal savo populiarumą užimą antrąją vietą po Biblijos.
Knygos autorius buvo XV a. rašytojas ir vienuolis Tomas Hammerkenas gimęs Reino krašto (Vokietija) miestelyje Kempen, todėl jis vadinamas Tomas a Kempis, t. y. Tomas iš Kempeno arba Tomas Kempietis. Tomas Kempietis gimė 1380 m., gyveno Zvolės vienuolyne, rašė giesmes, pamokslus, ir biografijas. Išgarsėjo veikalu „Apie Kristaus sekimą“, kuris, ko gero, yra plačiausiai žinomas mistinis darbas. Mirė Tomas Kempietis 1471 metais.
„Kristaus sekimas“ – gyvenimiška knyga, duodanti tokių pamokymų, kurie gali būti taikomi kasdieniniame gyvenime. Ji skirta nuolankios dvasios žmonėms, kurie, būdami toms mintims giminingi, gali jas tinkamai suprasti. Šia knyga autorius siekia dvasinės sielų naudos.
Knygą sudaro keturios dalys: „Nurodymai naudingi dvasiniam gyvenimui“, „Nurodymai, kaip tobulinti dvasinį gyvenimą“, „Dvasinis gyvenimas“ ir „Švenčiausias sakramentas“.
Jau pačiais pirmaisiais knygos sakiniais autorius leidžia suprasti, kaip svarbu įsiklausyti į Kristaus mokymą ir sekti Viešpačiu: „Jėzaus mokslas viršija kiekvieną šventųjų mokslą: kas turėtų Jo dvasios, rastų paslėptą maną. Tačiau daugelio Evangelijos klausymas neuždega, nes jie maža turi Kristaus dvasios. Kas nori tobulai suprasti Kristaus žodžius, turi savo gyvenimą derinti prie Jėzaus gyvenimo“.
Knygą „Kristaus sekimas“ galima vadinti knyga, apjungiančia visus krikščionis.
Tomas Kempietis: 27 naudingi pastebėjimai
1. Jei manaisi daug ir gerai žinąs, atsimink, kad tai yra maža, palyginus su tuo, ko nežinai.
2. Aš dažnai girdėjau, kad geriau yra klausyti ir kito patarimą priimti, negu jį duoti.
3. Jei norėsi labiau pasiklausyti savo nusiteikimo, o ne kitų patyrimo, tai galas bus liūdnas.
4. Tegul beprotiškai savimi pasitikėjusių puikuolių puolimas būna tau nuolatinio budrumo ir nusižeminimo pamoka.
5. Kai tik žmogus netvarkingai pradeda ko nors norėti, tuojau jis pasidaro neramus.
6. Visų pagundų pradžia yra dvasios nepastovumas.
7. Jei nemokame savęs nugalėti mažuose dalykuose, kaip gi laimėsime sunkesnes kovas?
8. Kaip laivas be vairo yra mėtomas bangų į visas puses, taip silpnas ir nepastovus žmogus yra blaškomas įvairių pagundų.
9. Būdami lengvapėdiški ir užmiršdami savo ydas, mes nebejaučiame sielos skausmų ir dažnai juokiamės tada, kai iš tikrųjų reikėtų verkti.
10. Gailestis daro daug gero, bet jis tuoj prarandamas, kai širdis pasiduoda tuštiems džiaugsmams.
11. Tuštybė greit pagauna ir suteršia sielą.
12. Kiekvienas išorinius dalykus vertina pagal savo vidaus įsitikinimus.
13. Mes norim matyti kitus be ydų, o nesirūpinam naikinti savąsias.
14. Jei nori su kitais taikiai gyventi, turi daugelyje dalykų save nugalėti.
15. Žmogus pakyla virš žemės dviem sparnais: paprastumu ir širdies grynumu. Paprastumas turi būti intencijoje (norėjime), grynumas jausmuose.
16. Joks geras darbas nebus sunkus, jei savo viduje esi laisvas nuo visų nesutvarkytų jausmų.
17. Jei tavo širdis bus tvarkinga, kiekvienas tvarinys tau bus gyvenimo veidrodis ir šventų pamokymų knyga.
18. Vieną įprotį galima nugalėti tik kitu įpročiu.
19. Valdykis valgyme, ir tau bus lengva suvaldyti visas kitas kūno aistras.
20. Mūsų nuopelnus ir mūsų pažangą didina ne malonumai ir paguodų gausumas, bet didžių nemalonumų ir sunkumų pakentimas.
21. Jei vieną kryžių numesi, tikriausiai rasi kitą, ir, galbūt, daug sunkesnį.
22. Meilė yra didelis dalykas ir didžiausia iš visų gėrybių. Tik ji viena sunkius dalykus padaro lengvus ir padeda vienodai pakęsti visus gyvenimo pasikeitimus. Ji padaro naštas lengvas ir pasaldina kartumus.
23. Turėk gryną sąžinę ir visada būsi linksmas.
24. O jei yra kur neramumai ir baimė, tai pirmiausia patiria nerami sąžinė.
25. Tas kurio viduje yra tvarka, nepameta pusiausvyros dėl kitų viduje esančio blogio ar gėrio.
26. Pirmiau pats būk ramus, paskui galėsi tos ramybės suteikti kitiems.
27. Ramus žmogus yra naudingesnis už mokytą. Aistringas žmogus gerą piktu paverčia ir piktam lengvai patiki. Gi ramus ir geras žmogus viską paverčia geru.
Tomas Kempietis „Kristaus sekimas“, (1994, 9-162 p.)
Knygą galima įsigyti internetiniame Krikščioniškajame knygyne
_64x64_9de.jpg)
