Filmas „Gravitacija“ vadinamas krikščioniška alegorija

Krikščionys kritikai režisieriaus Alfonso Cuarono filmą „Gravitacija“ apibūdina kaip alegoriją apie Kristaus mirtį ir prisikėlimą, o taip pat - kaip pasakojimą apie asmeninius santykius su Dievu bei gyvenimą po mirties. „Vienas iš stipriausių filmo paliekamų įspūdžių yra tai, kad jis primena apie Jėzų, kuris mirė, nužengė į pragarą, po to prisikėlė, kad suteiktų mums naujo gyvenimo viltį“, - sakė vyriausias „Focus on the Family“ redaktorius Polas Asay.

Filme pasakojama apie tai, kaip po tragiškos savo dukters mirties astronautė tyrinėtoja Rajan Stoun (Sandra Bullock) vyksta į savo pirmąją kosminę misiją, kuriai vadovauja astronautikos veteranas Metas Kovalskis (Džordžas Klunis). Keliaudami kosmose jie patiria avariją, bet išgyvena. Po to paaiškėja, kad Stoun baigiasi deguonis, ir tuo metu ji tampa liudininke „aplankymo“, po kurio atsiranda jėgų gyventi.

„Tuščioje ir tamsioje erdvėje Stoun tarsi išgyvena atgimimą. Nors filmas neturi aiškios krikščioniškos pasaulėžiūros, bet krikščioniško dvasingumo motyvų jame galima rasti:, - pabrėžia P. Asay.

„Biola“ kino meno universiteto profesoriaus Eriko Hanno nuomone, filmas simbolizuoja Kristaus mirtį. Jis mano, kad filme parodytas Dievas, darantis stebuklus bei dalyvaujantis dabar vykstančiuose įvykiuose, suteikiantis naujus tikslus ir jėgų tiems, kurie pergyvena sunkumus.

„Stoun dėkodama aiškiai neištaria Dievo vardo, bet ji tiki pomirtiniu gyvenimu ir kalba apie Tą, kuris gyvena danguje. Mano nuomone, filme iškeliami tokie klausimai: „Kodėl aš atėjau į šį pasaulį? Dėl ko aš gyvenu? Kas su manimi atsitiks po mirties?“, sako režisierius Kregas Detveleris.

Filmas „Gravitacija“ susilaukė rekordinio teigiamų pasaulio kino kritikų recenzijų skaičiaus.

Parengė Daiva Širkaitė