Groeschel Craig. Krikščionis ateistas

Bažnyčioje nuolat kalbama apie krikščionis ir nekrikščionis, bet niekas nė neužsimena apie tuos, kurie yra tarp šių dviejų grupių. Dauguma žmonių, su kuriais kasdien susiduriame, priskiriami tam viduriukui, tai kategorijai žmonių, kurie tiki Dievu, bet gyvena taip, tarsi Jo nebūtų.

Knygoje „Krikščionis ateistas“ pastorius Kreigas Groušelis kaktomuša susitinka su tokiais skaitytojais ir ima atvirai pasakoti apie savo paties baimes bei abejones, paruošdamas dirvą daugybei gyvenimą keičiančių pokalbių apie tai, kas yra Dievas ir kaip jis veikia. Knygą, kurią 2014 m. išleido leidykla „Šviesa Rytuose“, galite įsigyti krikščioniškame internetiniame knygyne ir Reformatų knygyne.

Jūsų dėmesiui siūlome šios knygos ištrauką.

---------------------------------

Šaukiausi Dievo tokio, koks Jis yra, ir netrukus realiai pajutau Jo artumą. Nors atgimiau dvasia prieš dešimt su puse metų, pasirodė, tarsi ir vėl atgimčiau iš naujo. Visada tikėjau dvasinėmis vizijomis; tiesiog nė vienos nebuvau patyręs. Dabar jau kitaip. Tas vaizdas prieš mane buvo toks aiškus, kaip žodžiai šiame puslapyje. Stovėjau ant smėlio prieš tris linijas. Kažkodėl žinojau, ką kiekviena reiškia.

1 linija. Tikiu Dievu ir Kristaus Evangelija tiek, kiek ji duoda naudos.Kaip ir visiems kitiems, pirmąją liniją peržengti nesunku. Deja, daugelis vadinančių save krikščionimis ten ir lieka. Jei Dievas yra, noriu būti su Juo. Noriu eiti į dangų. Noriu, kad Jis palaimintų gera sveikata, gerais savitarpio santykiais ir laimingu gyvenimu. Dievas man padėjo, bet aš, kaip ir tie devyni nedėkingi raupsuotieji iš Evangelijos pagal Luką 17 skyriaus, pamiršau apie Jį.

Daugelis nepripažintų, kad jie sugeba tik tiek tikėti. Norime naudos iš Dievo nekeisdami gyvenimo. Norime iš Jo geriausia, patys nieko nepaaukodami. Prie pirmosios linijos nebijome Dievo ir nesidalijame tikėjimu. Vis dar mylime šį pasaulį. Žūtbūt siekiame laimės. Vardyti galima be galo. Mes, pirmosios linijos tikintieji, iš Dievo gauname, ką galime, daug neatsižadėdami, jei išvis ko nors atsisakome.

Ar pirmosios linijos tikėjimas yra tikroji krikščionybė? Ar vien tikėjimo Jėzumi užtenka? Nors vienintelis tikrasis teisėjas - Dievas, abejoju, kad vien tikėjimas Kristumi žmogų padaro krikščioniu. Kyla pagunda pasakyti: „Ne, tikrai nemanau, kad tai tikroji krikščionybė.“ Net ir demonai tiki Kristumi. Baisu, kad tiek daug žmonių klysta. Užuot gyvenę kaip tikri Kristaus pasekėjai, daugelis užsiliūliuoja apgaulinga paguoda. O jeigu iš tikrųjų jie yra „kultūriniai krikščionys“ - netikri tikintieji? Pirštu rodau ne į kitus, tik į save. Tiek ilgai tvirtinau tikįs Dievu, bet mano gyvenimas rodė ką kita.

2 linija. Tikiu Dievu ir Kristaus Evangelija tiek, kad aukočiausi be vargo. Pirmąją liniją peržengę žmonės tiki Dievu ne tik kad turėtų naudos, bet kad ir aukotųsi, tačiau tik tol, kol jiems tai neatsieina per brangiai. Daugelis pirmosios linijos krikščionių galiausiai peržengia antrąją liniją. „Jei per daug nereikės keistis, padarysiu tai, ko prašo Dievas. Jei per daug neskaudės, rimčiau žiūrėsiu į Dievą. Juk visi turi savo ribas, ar ne?“ Aš, kaip ir tas turtingas jaunas valdytojas iš Evangelijos pagal Matą 19 skyriaus, buvau pasirengęs laikytis religinių taisyklių tol, kol per daug neskaudės.

Klūpojau prie elipsinio treniruoklio, verkiau ir supratau, kad esu antrosios linijos tikintysis. Tarnaučiau Jėzui, bet nenorėčiau, kad mane per daug kritikuotų. Kai ko atsižadėčiau dėl Kristaus, bet dažnai būti atskirtam nuo šeimos - to jau per daug. Visur sekčiau Jėzų, bet tik tol, kol darbas garantuotų mano šeimos saugumą. Trečioji linija buvo vos per žingsnį nuo manęs.

Ji galėjo būti ir labai toli.

3 linija. Tikiu Dievu ir Kristaus Evangelija tiek, kad dėl jos atiduočiau savo gyvenimą. Nors dauguma mano pažįstamų buvo pirmosios ir antrosios linijos tikintieji, staiga viskas, kas ne anapus trečiosios linijos, pasirodė netikra krikščionybė. Ar galėčiau visą gyvenimą atiduoti Kristui? Ne tik žodžiais, bet ir kasdien gyvenime?

Staiga prisiminiau šimtą kartų skaitytas Biblijos eilutes.

„Kas nori išgelbėti savo gyvybę, tas ją praras; o kas pražudo gyvybę dėl manęs, tas ją atras. Kokia gi žmogui nauda, jeigu jis laimėtų visą pasaulį, o pakenktų savo gyvybei?! Arba kuo žmogus galėtų išsipirkti savo gyvybę?“ (Mt 16, 25-26). Ar aš pasirengęs netekti gyvybės?

„Aš gyvenu, tačiau nebe aš, o gyvena manyje Kristus. Dabar, gyvendamas kūne, gyvenu tikėjimu į Dievo Sūnų, kuris pamilo mane ir paaukojo save už mane“ (Gal 2, 20). Ar galėčiau atsisakyti savo troškimų, vilčių, svajonių?

„Bet aš per daug nebranginu savo gyvybės. Svarbu, kad tik baigčiau savo bėgimą ir įvykdyčiau tarnystę, kurią esu gavęs iš Viešpaties Jėzaus: paliudyti Dievo malonės Evangeliją“ (Apd 20, 24). Ko reikėtų, kad nebranginčiau savo gyvybės, o gyvenčiau tik tam, kad vykdyčiau Kristaus valią?

„Aš iš tikrųjų visa laikau nuostoliu, palyginti su Kristaus Jėzaus, mano Viešpaties, pažinimo didybe. Dėl jo aš ryžausi visko netekti ir viską laikau sąšlavomis, kad tik laimėčiau Kristų“ (Fil 3, 8). Ar tikrai galėčiau visą žemiškąjį turtą laikyti nieku, o didžiausiu turtu laikyti Kristų?

Kristus arba nieko

Giliai viduje žinojau - turiu būti trečiosios linijos tikintysis. Nenumaldomo troškulio kankinamas labiau už visus pakaitalus ieškojau gyvojo vandens. Pradėjau melstis kaip niekad. Pradėdavau ieškoti Dievo ryte ir nesiliaudavau visą dieną. Mąstydavau apie Jėzų užmigdamas ir prabusdamas. Šventasis Raštas darėsi gyvenimo duona, penas sielai.

Atsisakinėjau vieno dalyko po kito tol, kol tarp manęs ir Dievo beliko vienas kliuvinys. Negaliu pasakyti, kas tai buvo. Per daug asmeniška. Tai žino tik du žmonės visame pasaulyje. Mano kova peržengti trečiąją liniją truko beveik dvejus metus.

Kasdien dėl to meldžiausi. Citavau Šventąjį Raštą. Nors dvasiškai išsekau, bet nepasidaviau. Aplink siautė dvasinė kova. Pagaliau vieną visiškai įprastą sekmadienio popietę ir tą paskutinę gyvenimo sritį patikėjau Dievui. Atidaviau baimę, nuo pat vaikystės laikiusią mane įkaitu, ir pažadėjau Dievui, kad niekada jos neatsiimsiu.

Peržengiau trečiąją liniją.

Tikiu Dievu ir Kristaus Evangelija tiek, kad esu pasirengęs dėl jos atiduoti visą savo gyvenimą. Šiame pasaulyje neturiu nieko, kas būtų svarbiau už turtą danguje. Jokia baimė širdyje nepranoksta Dievo baimės. Nieko netrokštu labiau už Dievą. Ašaros ritasi skruostais spausdinant šiuos žodžius. Žodžiais negaliu apsakyti, ką padarė Dievas mano širdyje.

Aš jau kitoks. Ir tu gali būti kitoks.

Pasaulis bandys atitraukti atgal už trečiosios, antrosios ir net pirmosios linijos. Bet nesitrauksime, negrįšime atgal. Užuot tikėję pasauliu ir savimi, kasdien rinksimės gyventi pagal savo tikėjimą Dievu. Kai iš tiesų pažįstame Dievą, užuot gėdydamiesi praeities abejonių Dievo meile, kasdien patiriame Jo malonę, besąlyginę meilę ir palankumą. Tvirtėjant tikėjimui ir maldai, matysime Jo gerumą net ir išmėginimuose ir vis dažniau atleisime, kaip ir Jis mums viską atleido. Užuot manydami, kad niekada nepasikeisime, leisime neribotai Dievo galiai iš pagrindų mus pakeisti ir išvesti iš gyvenimo, paralyžiuoto baimės bei nerimo. Kai Dievas yra mūsų gyvenimas, o ne tik tas, kuo tikime, tada saugumo ir laimės ieškosime ne šio pasaulio dalykuose, o juos atrasime Dievo artume ir Jo valioje. Dievo apimti, bažnyčios sutvirtinti kasdien naudosimės proga pasidalyti Jo meile su kitais. Renkatės jūs.

Aš kasdien renkuosi peržengti trečiąją liniją.

Jūsų eilė.

Ar jūs - krikščionis ateistas? Tikite Dievu, bet gyvenate taip, tarsi Jo nebūtų? Meldžiu, kad Dievas nuvestų jus anapus pirmosios tikėjimo linijos. Tikėti Kristumi tiek, kad turėtumėte iš Jo naudos, geriausiu atveju - paviršutiniška krikščionybė, blogiausiu - tuščia, apgaulinga religija, daugelį vedanti plačiu keliu į amžinąją pražūtį.

Perženkite pirmąją liniją, tik ten nesustokite.

Antroji linija bus kur kas geresnė už pirmąją. Tikėti Kristumi tiek, kad aukotumėtės be vargo, iš pažiūros lyg ir teisinga. Bet net ir tai yra į žmogų orientuota krikščionybė. Eikite toliau.

Pagalvokite apie trečiąją liniją. Paklauskite, kas jums trukdo gyventi visiškai atsidavus Dievui, Dvasios kupinam ir karalystės tikslų vedamam. Įvertinkite savo pasirinkimus. Gyvenimas toks, koks yra ar koks galėtų būti?

Darykite viską, ko prireiks.

Perženkite ribą.

Sveiki atvykę į tikrąją krikščionybę.