Sakyčiau, idealu šią knygą pradėti skaityti tuomet, kai jau daug mąstėte apie minėtą istoriją. Daugelis knygos autoriaus minčių tiesiog, rodės, tobulai papildė mano asmeninius pamąstymus. Su kai kuriomis galėčiau nesutikti - manau, tai natūralu, nes mūsų mąstymui dažnai turi įtakos asmeninė patirtis. Šioje knygoje mane taip pat ypatingai sudomino autoriaus mintys apie vyresnįjį sūnų.
Tarsi dažniau susimąstome apie jaunesniojo sūnaus grįžimą, atsivertimą - tuomet pagalvojame apie puolusiųjų sugrįžimą Namo, dažnas įžvelgiame save. Tačiau tarytum nuošaly lieka kitas sūnus - vyresnis, atsakingesnis ir (bent jau išoriškai žiūrint) - kur kas patikimesnis, ištikimesnis tėvui nei jaunėlis. Bet kodėl vyresnysis sūnus neapsidžiaugia jaunėlio grįžimu? Kodėl neina ir nesidžiaugia kartu su savo tėvu? Ir kaip mums įveikti savo apmaudą, kai atpažįstame save vyresnėlio „rogėse"?
Kodėl tie iš mūsų, kurie gali pasidžiaugti savo atsakomybės jausmu, pareigingumu, ištikima tarnyste bažnyčioje, - ne visuomet geba džiaugtis puolusiųjų grįžimu? Kodėl uoliai tarnaujančiųjų širdys ne visuomet trykšta džiaugsmu, o neretai „atsiduoda" liūdnu, priekaištais kitiems prisotintu nuovargiu? Kodėl ne visuomet ištikimųjų ir pareigingųjų širdys spinduliuoja nuoširdžia meile ir rūpesčiu aplinkiniais?
Jėzaus papasakota istorija apie du sūnus neabejotinai mus kviečia į mylinčio Tėvo glėbį. Šiame glėbyje ištirpsta mūsų skirtumai, priekaištai vienas kitam, tuščiai iššvaistytas laikas. Šiame glėbyje randame ramybę bei tikrus, amžinus namus savo sieloms. Dievas mus šaukia nuolat pasilikti šiame glėbyje - ir niekad iš jo neištrūkti.
Kviečiu drauge su šios knygos autoriumi dar kartą apmąstyti šią unikalią, Jėzaus papasakotą ir laikmečiams nepavaldžią istoriją.
Aurelija Umbrasienė
Knygą galima įsigyti:
_64x64_9de.jpg)
