Joseph Ratzinger (Benediktas XVI). „Jėzus iš Nazareto“

Šią knygą įsigijau pirmiausia todėl, kad jos pavadinimas žodis žodin atitiko dalyko, už kurį reikėjo atsiskaityti universitete (autorė studijuoja Evangeliškąją teologiją Klaipėdos universtete - red.past.), pavadinimą.

Tiesa, ji jau kuris laikas žadino smalsumą dar ir tuo, kad jos autorius - Romos katalikų bažnyčios vadovas, tik šiek tiek gąsdino knygos kaina knygynuose bei mintis, kad skaitymas taps nelengvu užsiėmimu, o skaitomą tekstą teks „filtruoti". Tačiau knyga maloniai nustebino nuo pirmųjų puslapių...

Knygos pavadinimas atskleidžia ir apibendrina jos turinį - joje nagrinėjamas Evangelijų atskleidžiamas Jėzaus paveikslas bei Jo mokymas, daug dėmesio skiriant mokymo esmę išreiškiančiam Kalno pamokslui ir Viešpaties maldai.

Knyga labai evangeliška (plačiąja ir gerąja prasme) - tai pirmasis įspūdis, išliekantis iki pat pabaigos. Aukščiausias ir galutinis autoritetas, kuriuo autorius grindžia praktiškai visus savo teiginius, - Evangelijų ir kitų Šventojo Rašto knygų eilutės, o visi kiti senieji ar dabartinių laikų šaltiniai - išplėtojanti, aiškinamoji Biblijos medžiaga. Tokie Šventuoju Raštu logiškai pagrįsti teiginiai itin aiškiai atskleidžia krikščionybės visuotinumą - Kristus yra vienintelis ir atpažįstamas visiems (nesvarbu kokios konfesijos tikintiesiems), regintiems širdimi (Mt 5, 8):
Šitaip kyla klausimas, kaip tampa tyra vidinė žmogaus akis? Kaip galima pašalinti jos žvilgsnį temdančią  ir galiausiai visiškai užgesinančią kataraktą? Atsakyti į šį klausimą mėginta mistikos tradicijoje apie „apsivalymo kelią", kylantį „susivienijimo" link. Tačiau palaiminimus geriausia skaityti Biblijos kontekste. Čia pirmiausia aptinkama 24 psalmė <...>. Dairymasis Dievo, Jo veido ieškojimas - štai pirmutinė ir pamatinė į susitikimą su Dievu vedančio kopimo [į Viešpaties kalną] sąlyga. (94 p.)

Ši knyga taip pat ir mokslinis, teologinis veikalas, „aistringas intelektinis iššūkis" (taip ji apibūdinama aprašyme), kuriame greta Šventojo Rašto remiamasi ir daugelio bažnyčios tėvų, kitų teologų-pasižyminčių ir nestandartiniu požiūriu - darbais. Kaip pavyzdį galima paminėti žydų mokslininką Jacobą Neusnerį, kurio veikalai taip pat nagrinėjami knygoje, ir kurio nuolankus ir pagarbus nusiteikimas krikščionių, žydų bei Izraelio atžvilgiu, ragina su pagarba įsiklausyti į jo mintis:
Tikintis žydas ir rabis Neusneris, augęs bičiuliaudamasis su krikščionimis katalikais ir evangelikais, kartu su krikščionių teologais dėsto universitete ir labiau gerbia savo bendradarbių tikėjimą, tačiau lieka giliai įsitikinęs Šventojo Rašto žydų aiškinimo teisingumu. <...> Savo knygoje jis įsimaišo į Jo mokinių būrį ant „kalno" Galilėjoje. Jis klausosi Jėzaus, lygina Jo žodžius su Senojo Testamento žodžiais ir Mišnoje bei Talmude užrašytomis rabinizmo tradicijomis. <...> Jį jaudina to, kas pasakyta, didingumas ir tyrumas, ir kartu ramybės neduoda tas galutinis nesuderinamumas, kurį jis aptinka Kalno pamokslo širdyje. <...> Tačiau galiausiai jis apsisprendžia nesekti Jėzumi. (102 p.)

Kita vertus J. Ratzingerio knyga artima bei suprantama ir ne teologui. Ko gero ne vienas skaitytojas joje atras mintis, gal net ne kartą girdėtas savosios bendruomenės pamoksle ar tas, kurios galbūt sukosi galvoje skaitant Šventąjį Raštą ar apmąstant jį už automobilio vairo ar prieš miegą. Artimas ir pažįstamas mintis, tačiau tuo pat metu gilias, sklidinas išminties, šviesos ir pasišventimo didybės:
Tačiau Bažnyčiai, norinčiai būti Jėzaus beturčių bendruomene, vis reikia ir reikia iškilių atsižadančiųjų; jai reikia jų sekėjų bendruomenių, gyvenančių neturto ir paprastumo dvasia ir taip rodančių palaiminimų tiesą, idant visus sukrėstų ir paakintų suvokti turtą tik kaip tarnystę, paskatintų turtėjimo kultūrai priešintis vidinės laisvės kultūra ir taip kurti prielaidas socialiniam teisingumui (80 p.)

O abejotinos, ginčytinos vietos? Be abejonės, galima aptikti ir jų... kaip ir kiekviename veikale, juk galiausiai daugelis mūsų skaitydami ne vieną knygą ar straipsnį bent jau mintyse diskutuojame su teksto autoriumi. Bet ir vėl maloniai stebina tai, kad mintys, būdingos siauresnei krikščionybės tradicijai sudaro visiškai nedidelę knygos dalį.

Mano nuomone, patraukliausia šios knygos dalis, o taip pat jos ašis, pagrindinis asmuo, svarbiausias veikėjas - tai visagalis Viešpats Jėzus Kristus, apie kurį kalbama su didele pagarba, Dievo baime ir aistringu ilgesiu, ir kurį ir mes, skaitytojai, atpažįstame kaip Tą „kurį mano širdis myli..." ir Jo akivaizdoje lenkiame galvas ir kelius.

Joseph Ratzinger (Benediktas XVI). „Jėzus iš Nazareto (nuo krikšto Jordane iki atsimainymo)" Katalikų pasaulio leidiniai, 2007 m., 341 p.