Krikščioniškos „Žiedų valdovo“ pamokos. Blogis

Filmo „Žiedų valdovas“ pirmosios dalies, kuri vadinasi „Žiedo brolija“, herojai Gendalfas, Galadrielė, Elrondas, Aragornas, Bilbo, jau nekalbant apie patį žiedo nešėją Frodą, aiškiai suprato, kokia stipri blogio jėga tūno šiame žiede. Jis buvo galingiausias iš Viduržemyje kadaise nukaltų žiedų. Kiekvienas, kuris paimdavo šį žiedą ar vos priartėdavo prie jo, patirdavo valią kaustančią ir blogiui paverždavusią jėgą. Bekūnė ilgiems šimtmečiams ištremta blogio būtybė Sauronas siekė susigrąžinti kadaise nukaldintą ir prarastą žiedą. Taip jis siekė viešpatauti visam pasauliui.

Visi, kurie pasidavė šiai žiedo galiai, pražuvo: Izilduras, senieji karaliai, išminčius Sarumanas, Golumas ir kiti. Dramatišką gėrio ir blogio kovą išgyvenęs Gondoro valdytojo sūnus Boromiras tik mirčiai alsuojant į akis suprato, kaip jis beviltiškai suklydo pasidavęs žiedo ir blogio apgaulei.

J. R. R. Tolkienas, rašydamas žymiąją XX a. sagą, gėrio ir blogio kovos idėjų sėmėsi iš Šventojo Rašto. Prieš beveik 3 tūkst. metų psalmininkas užrašė: Kreipk mano žingsnius pagal savo žodžius, kad neteisybė man neviešpatautų (Psalmė 119, 133). Šis senovėje gyvenęs autorius neįtikėtinai giliai suvokė blogio problemą. Žmogus yra silpnas ir neturi jėgų įveikti blogį ar net jam pasipriešinti.

Tik Dievo žodis (galiausiai tas Žodis tapo kūnu) tegeba įveikti mumyse esantį blogį ir pasipriešinti mus gundančiam blogiui. Čia svarbu pabrėžti du dalykus. Pirma, Kristaus tiesa mus išvaduoja iš naivios apgaulės, kad mes savo jėgomis galime pasipriešinti piktam ir tai įveikti. Tačiau nuodėminga prigimtis mus taip stipriai sužalojo, jog mums reikalinga pagalba, kad galėtume pasipriešinti piktam ir gebėtume pasirinkti gėrį. Antra, Evangelija suteikia viltį, kad blogis gali būti įveiktas, todėl nykus blogio determinizmas kaip neišvengiamas žmogaus prigimties pasireiškimas, kurio neįmanoma pakeisti, Kristuje yra įveikiamas. Mes turime viltį. Kristus atpirko mus iš mūsų nuodėmių, klaidų, paklydimų ir jų amžinų pasekmių. Su Juo mes galime blogį įveikti.

Krikščionybė moko, kad ne savo jėga, bet tikint Kristaus atliktu darbu mes esame pašaukti priešintis blogiui ir daryti gera. Šis procesas nuo pradžios iki galo reikalauja nepertraukiamos jungties su Viešpačiu ir priklausomybės nuo Jo (be manęs jūs nieko negalite nuveikti).

Krikščionys yra kviečiami įsitraukti į tikinčiųjų bendruomenę, kaip į „Žiedo broliją“. Joje susirenka tie, kurie patyrė savo ir kitų trapumą, kurie pažino Gelbėtojo gerumą ir suvokia, kad tik palaikydami vieni kitus ir nešdami vienas kito naštas atliksime mums paskirtąją gyvenimo užduotį.

 

 

Bendrinti: