Naujasis filmas apie Narniją kelia sąmyšį

Studijos, susijusios su naujojo Narnijos serijos filmo kūrimu, „vaikšto skustuvo asmenimis", stengdamosi šį trečiąjį fantastinį filmą pristatyti ir krikščionių auditorijai, ir daugumai žiūrovų.

Filmas „Narnijos kronikos: aušros užkariautojo kelionė" pradedamas rodyti penktadienį, gruodžio 10 dieną, tačiau studija „Fox" ir bendrovė, kurianti filmus visai šeimai „Walden Media" jau maždaug prieš mėnesį parodė šį filmą įtakingiems krikščionims.

Tai, kad studijos stengiasi atkreipti tikinčių žiūrovų dėmesį yra akivaizdu, nes filmai apie Narniją sukurti pagal krikščionių filosofo C. S. Lewiso knygas. Tačiau jos taip pat žvelgia į filmą ne tik kaip skirtą tik 2,2 mlrd. pasaulio krikščionių, bet ir likusiems 4,7 mlrd. žemės gyventojų. Kartais tai gali būti nelengva.

Kaip pavyzdį galima paminėti Liamą Neesoną, kuris įgarsino Aslaną - prisikėlusį liūtą. Aktorius neseniai įvykiose spaudos konferencijoje sakė, kad šis veikėjas nebūtinai įkūnija Kristų. Kažin ar tam pritartų S. C. Lewisas, kuris prieš pat mirtį 1963 m. rašė priešingai. L. Neesonas teigė, kad „Aslanas simbolizuoja asmenį, primenantį Kristų, bet taip pat man jis simbolizuoja Mohametą, Budą ir kitus didžiuosius dvasinius vadovus.

Šie žodžiai paragino interneto dienoraščių autorius duoti atkirtį L. Neeson vertinimui, remiantis paties S. C. Lewiso žodžiais. „Visas pasakojimas apie Narniją kalba apie Kristų," - rašė S. C. Lewisas. Rašytojas teigė, kad įvaizdžiui pasirinko liūtą, nes liūtas yra žvėrių karalius, o Kristus Biblijoje vadinamas „Judo liūtu". Anot S. C. Lewiso, Aslanas - tai kūrybiškas atsakymas į klausimą: „Kaip galėjo atrodyti Kristus, jeigu jis būtų gyvenęs pasaulyje, panašiame į Narniją?".

Tuo tarpu „Aušros užkariautojo" prodiuseris Markas Johnsonas laikosi, jei galima taip pavadinti, platesnio L. Neesono požiūrio - interviu „The Hollywood Reporter" jis sakė, kad „prisikėlimas vienokia ar kitokio forma minimas daugelyje religijų, todėl jis nėra išskirtinai būdingas krikščionybei".

Tuo tarpu „Fox" ir „Walden" sukurta interneto svetainė NarniaFaith.com skirta krikščionims. Pastoriai, kurie lankosi šioje svetainėje, yra raginami kalbėti tikintiesiems, kad Aslanas simbolizuoja Jėzų Kristų. Interneto svetainėje pateikiamos apžvalgos pamokslų, parengtų pagal Narnijos istorijos, bei pateiktas vaizdo įrašas su „Aušros užkariautojo" prodiuserio Douglaso Greshamo, S. C. Lewiso posūnio, kreipimusi. Čia taip pat pateikiami vaizdo įrašai iš filmo, skirti tikintiesiems. Pavyzdžiui, viename jų Aslanas aiškina vaikams: „Jūsų pasaulyje vadinuosi kitu vardu. Šiuo vardu galite mane pažinti". Šis vardas - tai Jėzus Kristus, o ne Mohametas ar Buda. Nepaisant nevienareikšmių atsiliepimų, filmu domimasi. Jis gali pasirodyti ekranuose kiek "švelniau" negu ankstesnieji šios serijos bendrovės „Disney" filmai: „Liūtas, ragana ir drabužių spinta" (pasirodęs 2005 m., surinko 66 mln. JAV dolerių) ir „Princas Kaspijanas" (pasirodęs 2008 m., surinko 55 mln. JAV dolerių), tačiau gali surinkti kur kas daugiau pajamų - 142 mln. JAV dolerių.
Atrodo, kad krikščionys palankiai priima šį filmą, - taip teigia vyresnysis asocijuotasis žurnalo „Krikščionybė šiandien" Markas Moringas: „Liamo Neesono mintys mane apstulbino. Tačiau žmonės, kurie mėgsta šias knygas, žino, kad Aslanas - veikėjas, kuris atspindi Kristų. Gal būt krikščionys susierzino ar nustebo dėl to, bet tai neturės įtakos jų mėgavimusi filmu".

Su tuo sutiko ir bendrovės „Walden" prezidentas Michaelis Flaherty: „Žmonėms nėra taip svarbu, kaip aktoriai aiškina filmo istoriją ir teologiją. Jiems kur kas įdomiau, ką ekrane sako Aslanas".
Būtent todėl šis filmas turėtų būti palankiai įvertintas krikščionių - taip mano Tedas Baehras, krikščionių teologas, kuris rašo atsiliepimus „Movieguide" - įtakingame portale, kuriame filmai rekomenduojami ne tik dėl pramoginės vertės, bet ir dėl moralinės žinios. - „Nors filme ir nebeliko kai kurių krikščioniškų simbolių, kurie yra knygoje, o siužetas tapo labiau įtemptas ir rišlesnis, daugelis simbolių visgi išliko", - praneša T. Baehras skaitytojams. Interviu laikraščiui „The Hollywood Reporter" jis apie šį jau anksčiau matytą filmą atsiliepė dar palankiau: „Buvo įdėta daug darbo, kad filmas išliktų krikščioniškas, nors daugelis aktorių ir kitų filmo kūrėjų nebuvo krikščionys. Gal būt jie net nesuprato to, ką kuria. Manau, ir Liamas Neesonas nesuprato".

Parengė Dalia Janušaitienė pagal „Reuters News Service".