Titulinis / Tikėjimas ir mokinystė / Refleksijos / Tikime. Liudijame. Dalijamės

Nurimk ir žavėkis Kristumi

Kalėdų metas pakelia nuotaiką ir atneša nuojautą, jog artėja kažkas nuostabaus. Ar jaučiate tai?
Tarsi iš tolumos artėtų ir vis stiprėtų vos girdimas garsas... Tarsi oro uoste lauktume savo artimųjų, vis žvalgydamiesi, kada jie išeis pro vartus.

Viešpats yra mano stiprybė

Gimiau į šią žemę daugiau kaip prieš keturiasdešimt metų. Šeimoje buvau labai laukta, augau apsupta didelės meilės. Vaikystėje daug laiko praleisdavau su seneliais. Močiutė buvo labai religinga moteris – iš jos sužinojau, kad aukštai danguje gyvena „Ponas Dievas“, kuris viską mato, yra griežtas, bet galbūt ir gailestingas...

Mamos netekusi K.Kielaitė-Sienkievič: tik susidūrę su tikromis problemomis galime kitiems sakyti „viskas bus gerai“

Muzikantės Kamilės Kielaitės-Sienkievič (32) mama mirė sausį. Poetė, gerbiama artimųjų ir ieškančių supratimo žmonių Angelė Kielienė visą savo gyvenimą sirgo sunkia liga. Po jos išėjimo dukrai liko tikėjimas, šviesa ir eilės. „Aš nežinau, ar kažkas manęs tenai laukia, bet tikiuosi, kad mamą sutiksiu dar kartą“, – nuoširdžiai žvelgdama į akis tikina Kamilė.

„Esu dėkinga Dievui už šią krizę“

Noriu paliudyti apie Dievo malonę, padėjusią man išeiti iš krizės, ir Jam padėkoti. Psichologijos dėstytoja Ina Kamaitytė „Krizių psichologijos“ kurse pateikia tokį krizės apibrėžimą: „Krizė – tai sveiko…

„Viską sukūrė Dievas“ (galerija)

Man 13 metų. Gimiau ir augau tikinčioje šeimoje. Esu jauniausias iš keturių vaikų. Turiu du brolius – Emanuelį ir Dominyką, bei sesę Patriciją. Kiekvienas iš jų visokeriopai mane palaiko.

Mano kelias pas Dievą

Nuo paauglystės man buvo per maža meilės... Nors augau tėvų ir senelių lepinama ir globojama, man atrodė, kad mane myli nepakankamai: mama dažnai bara, šaukia ant manęs, tėtis baudžia, kartais būna rūstus ir šaltas...

„Praeities pakeisti negalite – galite pakeisti ateitį“

Išaugau krikščionių šeimoje, bet pastaruosius dešimt metų buvau atsitraukęs nuo Dievo. Maniau, kad esu laimingas, bet dabar suprantu, kad „priėjau kelio galą". Manau, kad pjaunu tai, ką sėjau... Turbūt jau per vėlu [grįžti pas Dievą]? Ką jūs manote? - S.G.

Iš laimės man svaigsta galva!

Jūsų dėmesiui siūlome Waldemaro Zorno, misionieriaus, žurnalo „Vera i žizn“ redaktoriaus bei misionieriško fondo „Licht in Osten“ vadovo prisiminimus apie gyvenimą ir tarnystę sovietinėje Lietuvoje.

Nuo neapykantos iki meilės

Noriu pasidalyti pačiu brangiausiu liudijimu mano tikėjimo kelyje. Tai buvo ir didžiulė mano gėda, ir skausmas, bet Kristus paėmė mano gėdą, išgydė mano širdį, atstatė santykius. Todėl šiandien laisva širdimi galiu apie tai kalbėti, liudyti ir jums patarti – nekartokite mano klaidų.

Velykinė kelionė į save (III)

Tęsiame velykinę kelionę į save – tai jau trečioji kelionės dalis. Prisiliesti prie savo gelmės ne visada paprasta, ypač jei išgyvename asmens raidos pokyčius ar tam tikrus gyvenimo lūžio momentus.