Patarlių knygoje skaitome, kad „ilgai neišsipildanti viltis kankina širdį; patenkintas troškimas - gyvybės medis“ (Pat 13, 12). Kai žmogus įtiki Jėzų, jis patiki, kad Dievas jam duos šeimą, gerą darbą, išgydys nuo ligų, bet jei viso to ilgai nesulaukia, jis kenčia, jam skaudu. Ką pasakytumėte žmogui, kurio troškimai ilgai neišsipildo?

Taip, tikra tiesa, kad dažnai mes tarsi įstringame Jobo kančioje, nusiviliame ir panyrame į savigailą. Tačiau Jėzus Kristus, mūsų tikėjimo Pradininkas ir Atbaigėjas, iškentė pažeminimą, paniekinimą, atstūmimą, patyčias, begalinį psichologinį spaudimą ir fizinį skausmą, buvo nukryžiuotas ant kryžiaus, bet Šventosios Dvasios jėga prisikėlė. Prisikėlė tam, kad ir mes prisikeltume.

Faktiškai kiekviena visuomenės siunčiama žinia sustiprina mūsų troškimą gyventi palaimoje. Bažnyčiose taip pat pasigirsta žinia: „Dievas nori, kad būtume laimingi ir džiaugtumėtės gyvenimu. Jūs nusipelnėte gyventi geriau, daugiau ir greičiau“. Mes visaip verčiami nusilenkti netikram laimės dievui ir jį pagarbinti.

Šiųmetės Velykos man buvo kiek neįprastos - dalyvavau Didįjį Penktadienį mirusio giminaičio laidotuvėse. Mano liūdesys, jungiantis su velionio artimųjų liūdesiu, buvo sumišęs su džiaugsmu - juk artėja Jėzaus Prisikėlimo šventė!

Kaip tapti laisvam nuo nuodėmės, kuri šiandien taip stipriai apraizgiusi šį pasaulį? Kaip tapti laisvam nuo šio mus supančio nuodėmingo pasaulio pasirinkimų ir vertybių? Kaip galima gyventi tokį gyvenimą, kuriame nei nuodėmė, nei šio pasaulio gyvenimo būdas neužgožtų mūsų pasirinkimo sekti Jėzaus Kristaus žodžiu?

Prieš metus aš dar nežinojau, kad Dievas iš tikrųjų yra, tuo labiau - kad Jis gyvas. Apie Dievą buvau girdėjęs iš pažįstamų, bičiulių katalikų, tačiau matydavau, kad tie žmonės visiškai nesiskiria nuo manęs - išėję iš bažnyčios daro lygiai tokias pačias nuodėmes: geria, rūko, keikiasi, apgaudinėja, mušasi, meluoja...

Šių metų kovo 15 d. Šiaulių Tiesos žodžio bažnyčioje vyko neįprastos sekmadienio pamaldos „Jis tiesia tau ranką“. Jas pavadinčiau bažnyčios atsinaujinimo ir Evangelijos skelbimo tarnavimu.

Visa ta karta išmirė, užaugo kita karta, kuri nepažino Viešpaties, nė matė Jo darbų Izraeliui (Ts 2, 10). Dvidešimt penkeri metai. Šiandien, minėdami Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 25-erių metų sukaktį, ko gero ne vienas susimąstome, ką šis laikotarpis reiškia žmogaus, žmonių sambūrių ir bendruomenių gyvenime.

Apie sveikatą šiandien kalba visi - namie, darbe, per TV ar radiją. Internetas ir kitos viešosios informacijos priemonės sprogsta nuo įvairiausių patarimų, kaip išgyti nuo ligų ir pagerinti sveikatą.

Malda yra krikščioniško gyvenimo šerdis. Tai - ne tik paklusimas Dievo įsakymui, bet ir gyvybiškai svarbi priemonė mums gauti Jo nuolat atsinaujinančią malonę savo dvasiniam išlikimui ir augimui. Maldos, t. y. bendravimo su Dievu, džiaugsmas yra to, ką reiškia būti krikščionimi, esmė.