Atgavę savo laisvę ir taiką, savo valstybę ir žemę, savo kalbą ir istoriją saugokime bei vertinkime tai, kaip brangias Dievo dovanas.

Viena iš mano mėgstamiausių vaikystės knygų - Janošo „Panama labai graži“. Jos pagrindiniai veikėjai, Meškiukas ir Tigriukas, kartą ant bananų dėžės pamato užrašą „Panama“ ir ima svajoti apie šią tolimą šalį.

Todėl rūpestingai žiūrėkite, kaip elgiatės: [...] kaip išmintingi, branginantys laiką, nes dienos yra piktos. [...] supraskite, kokia yra Viešpaties valia (Ef 5, 15-17). Apaštalas Paulius ragina branginti laiką, kurio nebus daugiau, negu mums skirta nugyventi čia, šioje žemėje.

Neleidau sau net pasvajoti, kad kada nors pamatysiu Izraelį. Visada atrodė, jog tai per brangi ir man nepasiekiama kelionė, tačiau Dievui nėra negalimų dalykų.

Jūsų dėmesiui siūlome kalėdinį filmuką, kuriame išgirsite mūsų brangių brolių, sesių ir bendražygių Kristuje mintis bei sveikinimus.

Kristaus gimimas yra vienas nuostabiausių Dievo stebuklų, paminėtų Šventajame Rašte ir svarbiausia Dievo žinia mums, gyvenantiems laikų pabaigoje. Nė vieno žmogaus atėjimas nėra pažymėtas tiek įvairiausių antgamtinių ženklų ir apraiškų...

Kalėdos - nuostabus metas, apgaubtas paslaptingos nuotaikos, nuoširdžios meilės, geranoriško dėmesio artimiems žmonėms, padėkos žodžių ir šilto šeimyninio jausmo. Kažkas rašo pasveikinimus savo artimiems žmonėms, pažadindamas šviesiausias mintis ir parinkdamas pačius švelniausius žodžius savy.

O dar toliau vandenyne, pasisukus į šiaurės vakarus, yra Pritanijos sala. Hekatėjas teigia ją esant tokio dydžio ir pavidalo kaip Sicilija, bet ji didesnė, ir pavadinęs ją trikampe žmogus neprašautų pro šalį. Šią salą tankiai apgyvendinę žmonės vilki panašius drabužius kaip ir kiti barbarai, valdantys Europos šiaurės vakarų plotus, tačiau jų kalba kitokia.

Dabar jūs švytite. Atrodo, kad taip buvo visada. Tačiau, deja, buvo ir kitaip. Papasakokite, kaip jūs patekote į reabilitacijos centrą „Prieglobstis".

Vieną ankstyvą spalio rytą kartu su vyru Marku ir „Kertinio akmens" laidos operatoriumi Gintaru Dijoku išsiruošėme į tolimąjį Lietuvos kampelį - Naująją Akmenę. Žinojau, kad apie Naujosios Akmenės bažnyčios pastoriaus Mindaugo Palionio veiklą nemažai rašyta vietinėje ir net užsienio spaudoje.