Kad ir kur nueičiau, visur mano akys krypo į stendus su plakatais, skelbiančiais apie artėjantį Vilties festivalį. Juos matydama negalėjau likti abejinga - juk jie skelbė Viltį.

Ilgą laiką galvojau, kad dievotumas glaudžiai susijęs su tuo, kiek laiko krikščionis skiria maldai. Tikintieji, kurie melsdavosi reguliariai, tai yra kiekvieną dieną, man keldavo pagarbą vien jau dėl to, kad iš patirties žinau, kaip nelengva puoselėti asmeninį maldingumą.

Su draugu atėjome į kino seansą drėgnoje ir prastai šildomoje tarybinės statybos kino teatro „Taika" salėje. Tą vakarą rodė filmą „Jėzus". Tuo metu tai buvo tikra naujovė. Po ilgų marksizmo-leninizmo, ateizmo ir kitokio pobūdžio smegenų plovimo dešimtmečių filmas religine tematika buvo tikrai kažkas ypatingo.

Kartais susimąstau - kur šiandien būčiau, jei ne bažnyčia?
Jos dėka atėjau pas Kristų - nes kiemo draugė, jau lankanti šią bendruomenę, man papasakojo apie išgelbėjimo malonę ir būtinybę.

Savo tarnavimo pradžioje Jėzus atėjo į sinagogą. Jam padavė Izaijo knygos ritinį. Suradęs vietą, Jis skaitė: „Viešpaties Dvasia ant manęs, nes Jis patepė mane skelbti Gerąją naujieną vargšams, pasiuntė mane gydyti tų, kurių širdys sudužusios...

Prieš keletą dienų eidama per gatvę vos išvengiau susidūrimo su automobiliu. Tik po kurio laiko susivokiau, jog ėjau ties ta pačia sankryža, kurioje prieš dvi savaites mūsų gyvenamajame rajone kažkas partrenkė ir mirtinai sužalojo 9-metę mergaitę.

Ilgą laiką maniau, jog girdėti Dievą - girdinčiųjų privilegija. Tiesą sakant, net nesusimąstydavau, kad gali būti kitaip: jog kurtieji gali pasakoti girdinčiųjų pasauliui apie tai, ką jiems... kalbėjo Dievas.

Žmonės tyloje - kurtieji. Vis dėlto jie bendrauja, kalbasi ir šlovina. Jau kuris laikas jų grupė dalyvauja Vilniaus bažnyčios „Tikėjimo žodis" pamaldose.

Į mano namus nuolat beldėsi gailestingasis samarietis.
Taip, rodos, ir neįkyriai, bet pradėjo erzinti... Jo atkaklumą galbūt turėčiau suprasti kaip malonę, vis tik tas nuolatinis beldimas pabodo.

Paprastai žmonės samprotauja taip, kad jei Dievas yra, Jis turi būti geras. Bet čia iškyla sunkiai išsprendžiamas klausimas - jei Dievas yra, ir Jis geras, kodėl pasaulyje tiek daug blogio?