Kadangi auginu vaikučius namuose, neturiu daug galimybių bendrauti su naujais žmonėmis. Ir vis dėlto viena kita nauja pažintis neseniai užsimezgė visiškai buitiškoje situacijoje - pvz., perkant maitinimo kėdutę kūdikėliui.

Neseniai ruošdamasi pamokslui iš Evangelijos pagal Luką 11 skyriaus susimąsčiau: šis skyrius pradedamas nuolankiu prašymu - Viešpatie, išmokyk mus melstis, - o baigiamas priešiškų žmonių veiksmais.

Pamenu, susitikau Vilniaus „Tikėjimo žodžio" bažnyčios koridoriuose Deividą Judenį - gerai pažįstamą bičiulį iš Kėdainių - kadaise drauge tarnavome jaunimui. Laikui bėgant daug kas pasikeitė, tad klausiu, kaip gyveni.

Ant uolos balta gėlė žydėjo -
Nei lietaus, nei saulės jai.
Kaip sidabro lašas ji visa tebevirpėjo -
Viešpatie, tai Tu ten praėjai.

Su Naujuoju Testamentu susipažinau maždaug prieš 20 metų. Buvo vasaros savaitgalis ir, kaip įprasta, mūsų giminė jį leido kaime.

Dominuojančios istorinės asmenybės ir ryškiausi savo sričių pionieriai kartais pavadinami tėvais. Petras I laikomas Rusijos tėvu, Džordžas Vašingtonas - Amerikos. Yra krepšinio, PlayStation ir net atominės bombos tėvai.

Atėjus rudeniui tikintieji vėl pradeda rinktis į namų grupeles: susiburia draugėn svetinguose namuose, dalinasi savo tikėjimu, skaito Bibliją, meldžiasi, šlovina Dievą ir bendraudami vis labiau pažįsta vienas kitą.

Kartais girdžiu tėvus nuogąstaujant, jog jiems nepavyko užauginti vaikų taip, kaip norėjo...

Todėl ir mes, tokio didelio debesies liudytojų apsupti, nusimeskime visus apsunkinimus bei lengvai apraizgančią nuodėmę ir ištvermingai bėkime mums paskirtose lenktynėse, žiūrėdami į mūsų tikėjimo pradininką ir atbaigėją Jėzų.

Kas yra malda? Kokia yra tikra malda? Ar reikia melstis? Kokia apskritai yra maldos prasmė? Šie klausimai turbūt aplanko kiekvieną tikintįjį.