Atėjęs į Pilypo Cezarėjos apylinkes, Jėzus paklausė savo mokinių: „Kuo žmonės mane, Žmogaus Sūnų, laiko?“ Jie atsakė: „Vieni Jonu Krikštytoju, kiti Eliju, kiti Jeremiju ar dar kuriuo iš pranašų“.

Netikėtai užklupę dideli skausmai
Devynerius metus dėl stuburo išvaržos kenčiau didelius skausmus.

Lyginti literatūrinį personažą ir išgelbėjimą nešantį mokymą – kai kam gali pasirodyti lėkštas sumanymas. Bet juk ar ne lėkštais argumentais dažniausiai kritikuojama krikščionybė?

Artėjant Vėlinių šventėms, norėtųsi pasidalinti savo įžvalgomis bei ieškojimais, manyčiau, daugeliui žmonių jautria ir aktualia tema. Ši tema liečia anapilin išėjusius mūsų artimuosius.

Pamenu, kaip vaikystėje klausdavau mamos:
- Mamyte, o kada žmonės miršta? Ar tai priklauso nuo amžiaus, ar...?
- Tai priklauso tik nuo Dievo...

Violeta Aukštikalnienė trejus metus kovojo su sunkia liga – krūties vėžiu. Šiandien ji yra pasveikusi, nors dar stebima gydytojų. Violeta dalinasi, ką teko išgyventi patyrus šį išbandymą.

Jėzus pasakė palyginimą, kaip reikia visuomet melstis ir neprarasti ryžto, tardamas: „Viename mieste buvo teisėjas, kuris nebijojo Dievo ir nesidrovėjo žmonių.

Apibendrindamas ankstesniuose straipsniuose išdėstytas mintis šioje baigiamojoje dalyje pateiksiu keturias įžvalgas, kurios padėtų atsakyti į klausimą: „Kaip mums derėtų elgtis išgyvenant kančią?“

Kunigas Pašhūras, Imero sūnus, vyriausiasis Viešpaties namų prižiūrėtojas, girdėjo Jeremiją pranašaujant. Tada, nuplakdinęs pranašą Jeremiją, įtvėrė jį į šiekštą viršutiniuose Benjamino vartuose, prie Viešpaties namų.

Todėl nesigėdyk mūsų Viešpaties liudijimo, nei manęs, Jo kalinio, bet drauge su manimi kentėk dėl Evangelijos jėga Dievo, kuris išgelbėjo mus bei pašaukė šventu pašaukimu, ne pagal mūsų darbus, bet savo paties nutarimu bei malone...