Nežinau, ar prisimenate 2008-ųjų gruodį, kai po lijundros spustelėjo šaltukas, ir didelė Lietuvos dalis pasidengė ledu. Buvo gruodžio 17-a. Darbo reikalais lankiau kelias Lietuvos gamyklas ir dariau tai, kas anuo metu man teikė didelį malonumą, - fotografavau vienos įmonės įrengimus. Šios nuotraukos buvo numatytos reklamai ir produkcijos katalogams. Bet tą dieną atsimenu ne tik dėl to...
Paskutiniu metu esu įtrauktas į C. S. Lewiso autobiografijos detektyvą „Apstulbintas Džiaugsmo". Gabiai atkuriamos situacijos žadina prisiminimus apie asmeninį gyvenimo džiaugsmą. Atminty pabunda ledinė gruodžio 17-a. Savotiškai keista, bet apie ją kalbėti sunkiausia. Nesurandu tinkamų žodžių. O jei rasiu, rodos, jie pavirs banaliais svaičiojimais. Pagalvojus, štai tiek to džiaugsmo. Tačiau jis įvyko. Dievo palankumas nuskambėjo. Ir toje muzikoje nutilo vis užsikertantis ritmas - nerimas, mokęs keistis, siekti, užsitarnauti, o tada atsigręžti atgal ir vėl - keistis, siekti, užsitarnauti... Atlikimas tapo nebesvarbus. Jį pakeitė Džiaugsmas. Pirmą kartą suvokiau - Džiaugsmas yra Jis...
Ar šis Džiaugsmas tikras? Ar jis pasiekiamas? Ar jis įmanomas gyvenimo varguose, visuomenės paraštėse? Daugeliui mūsų, gyvenančių „vidutiniškai", tą suprasti reikia pastangų. Kaip šią savaitę pastebėjo JAV žurnalo „The Atlantic" redaktorė Megan McCardle, vargšai gali pereiti į vidurinę klasę, jei padarys eilę sunkių pasirinkimų. Bet šie pasirinkimai iš tiesų sunkūs; daug sunkesni nei tiems, kurie jau yra viduriniame sluoksnyje. Todėl tenka būti jautresniam norint suvokti, kad džiaugsmas pasiekiamas ne visiems vienodai.
...
Taip iškyla antroji diena. Iš visiškai skirtingo laikotarpio. Su grupele bendraminčių, tuo metu buvau dar katalikas, nutarėme apsilankyti viename Vilniaus internate. Tokio likimo vaikų nepažinojau, tad bandžiau įsivaizduoti, kas mūsų laukia. Netrukus patyriau, kaip aš klydau. Nelygiai savo jėgoms pajutau neužpildomą žmogaus tuštumą, nesveiką laimės troškulį. Rankos sviro pagalvojus tai, ką tikėjausi jiems duoti. Tačiau šį tą sužinojau. Tą dieną jų džiaugsmas buvo ne tai, ką jiems atnešėme, o kas buvome. Mes buvome jų džiaugsmas. Džiaugsmas... bet praeinantis, nes patys buvome keleiviai... Didysis Džiaugsmas neįgyjamas. Jis negali tapti nuosavybe. Mes tik galime būti su Juo. Būti Jo praryti. Net mirtyje. Tik mirtyje. Kol „pasirodys Kristus - mūsų gyvenimas" (Kolosiečiams 3, 4).
Advento bažnyčia yra Kristaus atėjimo lūkestyje. Ji pakyla ieškoti Dievo. Kaip Zachiejus, mes trokštame išvysti Jėzų (Luko 19, 1-10). Užbėgame į priekį, įsiropščiam į medį ir tikimės, kad gal Viešpats bent praeis pro mus. Ir gal tuomet kažkas įvyks. Gal. Tačiau Jėzus nukreipia savo žingsnius tiesiai link mūsų ir taria: „Zachiejau, greit lipk žemyn, nes šiandien turiu apsistoti tavo namuose" (5 eil.). Staiga Zachiejui išaušta diena. Jo išgelbėjimo diena. Supranti, Zachiejau, Jis turi pas tave apsistoti. Šiandien. Nežinau, kaip greitai Zachiejus tą suprato, bet jis pats buvo ieškomas. Ne jis ieško Jėzaus, bet Jėzus jo. Zachiejus ieškojo Jėzaus, nes tai Dievas ieško Zachiejaus. Šioje istorijoje Kristus prabyla galbūt vienais svarbiausių Naujojo Testamento žodžių:
Žmogaus Sūnus atėjo ieškoti ir gelbėti, kas buvo pražuvę (Luko 19, 10).
„Visi" žmonės Zachiejų vadino nusidėjėliu (Luko 19, 7). Tačiau, kaip knygoje „Evangelija pagal Jėzų" (The Gospel According to Jesus) pastebi pastorius Johnas MacArthuras, nepaisant jį slėgusios milžiniškos kaltės, vietoj to, kad bėgtų ir slėptųsi, jis desperatiškai ieškojo Jėzaus. Mažas, visų nekenčiamas žmogutis. Minioje, galiausiai medyje. Tačiau išgelbėjimas tiesiogine šio žodžio prasme atėjo į Zachiejaus namus, gyvenimą. Ir jis suprato išgelbėjimą. Ne metodiką. Ne tai, ką tas išgelbėjimas suteikia. Bet Išgelbėjimą. Per jį suprasime ir mes.
Nors buvai užsirūstinęs ant manęs, bet Tavo pyktis atslūgo, ir Tu paguodei mane. Dievas yra mano išgelbėjimas... Jis yra mano gelbėtojas. Jūs su džiaugsmu semsite vandenį iš išgelbėjimo šaltinių... nes Jis padarė didingų darbų... Šventasis yra didis tarp jūsų (iš Izaijo 12).
Iš asmeninio tinklaraščio
Puslapio meniu / Tikėjimas ir mokinystė / Refleksijos / Tikime. Liudijame. Dalijamės / Advento Džiaugsmas
Renginių kalendorius
-
Kaip būti naudingu (Apaštalų darbų 18 skyrius)
2026-10-04. -
Mažiausieji broliai (Mato 25, 31-46)
2026-10-04. -
Kaip pasakysit, direktoriau (Mato 25, 14-30)
2026-09-27. -
Penktoji Evangelija (1 Petro 3, 8-22)
2026-09-27.
-
Pažanga
2026-10-06 -
Moterų popietė „Ar mylėsi Viešpatį net ir tada?..“
2026-10-05 -
„Nėra jokio kito Dievo, kuris galėtų taip išgelbėti“
2026-10-04 -
Išminties paieškos
2026-10-02
-
„Tu tiki, kad yra vienas Dievas? Gerai darai. Ir demonai tiki ir dreba! Ar nori žinoti, neišmintingas žmogau, kad tikėjimas be darbų…
-
Laba diena. Jau nuo paauglystės domėjausi religija ir mėginau rasti atsakymus į man rūpimus gyvenimo klausimus. Tikybos mokytojos…
-
Evangelijose Jėzus griežtai pasisako prieš vyro ir žmonos skyrybas ir leidžia išsiskirti tik svetimavimo atveju. Tačiau kaip paaiškinti…
-
Kokia yra Jūsų nuomonė apie taip vadinamą paėmimą? Kaip Jūs manote, ar tai įvyks? Jei ne, kodėl? Jei taip, kodėl?
Rekomenduojame
- Vilniaus evangelinė bažnyčia
- Kuršėnų evangelinė bažnyčia
- Panevėžio evangelinė bažnyčia
- Alytaus evangelinė bažnyčia
- Naujosios Akmenės evangelikų bažnyčia
- Biblija internete
- Biblija internete (LBD vertimas)
- Naujasis miesto katekizmas
- Evangelinis Biblijos institutas
- Vilniaus krikščionių gimnazija
- Krikščioniškasis knygynas
- Vilniaus evangelinės bažnyčios šlovinimo giesmės
- VšĮ VILTIES ARKA
- LPF Prieglobstis
- VšĮ Eterna Vita
- Gerosios Naujienos Centras
- jezus.lt
- Ieškau Dievo
- Tarnystė AGAPĖ
- Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčia
- NAUJASIS TESTAMENTAS (įskaitė Gabrielius Lukošius)
- Lietuviškų šlovinimo giesmių grojaraštis
- Jonavos krikščionių evangelikų bažnyčia
