„Dideli yra Viešpaties darbai“

Perskaičiusi šią eilutę net krūptelėjau - jei Viešpaties darbai tyrinėjami visų, kurie juos mėgsta, yra ir tų, kurie nemėgsta Dievo darbų? Kokios reikia būti širdies, kad abejingai ir šaltai į juos žvelgtume?
Kokios yra širdys tų, kurie mėgsta Viešpaties darbus? Ir ar ne tie, kurie myli Viešpatį, suvokia, mato ir brangina Jo darbus, matydami jų didybę?

Viešpaties darbai dideli, bet, anot psalmininko, ne visuomet akivaizdžiai pastebimi. Juk kam bereikėtų juos tyrinėti, jei jie būtų akivaizdūs?  Žinoma, jie tyrinėjami ir dėl savo didybės, kuri mums sunkiai aprėpiama, vis tik, tenka pripažinti, Jo darbai ir paslėpti kaip paslėptas bet kokios gyvybės šioje žemėje atsiradimas... Dažnai mes matome tik rezultatą - štai, užaugo augaliukas, išsiskleidė pumpuras, gimė vaikelis, užaugo medis... Tačiau kaip ir iš kur užsimezgė augaliukas? Kur buvo sėklos pradžia, kaip ji atsirado? Kaip iš mažos sėklelės išaugo toks didelis augalas? O kaip atsiranda žmogus, kaip susiformuoja jo siela?

O kaip vargšas nusidėjėlis, kurį traukia nuodėmė bei kūniški malonumai, tampa šventu Dievo žmogumi? Kaip Dievas pašaukia žmones į savo karalystę? Kodėl kai kurie taip ištikimai ir nuostabiai tarnauja Viešpačiui, įkvėpdami ir kitus? Iš vieno nusidėjėlio „išauga“ blogas „medis“, iš kito, kuris atsidavė Kristui - ima augti geras „medis“. Bręsta gražūs vaisiai...

O kaip bažnyčia tampa vienu kūnu Kristuje, kai joje tiek daug skirtingų žmonių? Kaip Šventoji Dvasia mus įkvepia geriems darbams? Kaip atrandame malonę, kurioje stovime ištikimai Viešpatyje? Kaip vyko įvairūs Dievo Dvasios palietimai šioje žemėje? Kaip Viešpats pašaukdavo savo žmones Jam tarnauti, jog jie tiesiog alpėdavo iš meilės Jam? Kodėl, nors daugelis ir neigia Kristaus dievystę, eros metai skaičiuojami „iki Kristaus ir po Kristaus“, o krikščionybės taip ir nepavyko „sudeginti ant laužo“ ar „atiduoti liūtams“? Kaip Dievo Dvasia veikė sovietmečiu Lietuvoje? Kodėl nepavyko nugesinti daugelio protestantiškų bendruomenių šioje tautoje, nors tai bandė daryti ne tik netikintys, bet, deja, ir tikintys?

Dideli yra Viešpaties darbai... Didelė jų dalis užrašyta Biblijoje. Nemenkas iššūkis juos ištyrinėti. Garbūs teologai liudija, jog vis daugiau pažindami vis labiau suvokia savo ribotumą ir menkumą...

Tuo pat metu kokia laimė ir duotybė pažinti, atpažinti Dievo darbus ir juos tirti... Ištirti iki galo kažin ar pavyks. Tyrinėjant Viešpaties darbus klausimų, neretai, kyla daugiau nei ateina atsakymų. Tačiau visi šie klausimai it bangos į krantą dūžta Dievo didybės akivaizdoje. Juose matome Viešpaties Dvasios pėdsakus, Jo širdies dvelksmą, troškimus ir lūkesčius. Matome ir Jo santykį į žmogų.

Girkime Viešpatį už Jo darbus, tirkime juos ir, tikiu, įgysime daugiau išminties. Bei pasitikėjimo Juo.