Dievas, visada esantis šalia

Daugumą sprendimų savo gyvenime padarome remdamiesi protu ir pažinimu. Neretai vienaip ar kitaip pasirenkame, nes esame taip įpratę. Situacijose, su kuriomis susiduriame dažnai, elgiamės beveik automatiškai, instinktyviai. O būna kartais, kad pasielgiame ir negalime paaiškinti kodėl, bet kažkaip jaučiame, kad turėjome tai padaryti. Bet pasitaiko, kad mus veda tik emocijos, ir mūsų veiksmai būna iracionalūs.

Tikinčiojo gyvenime šiuose pasirinkimuose, veiksmuose ir poelgiuose Dievas yra visada šalia. Suvokiame ar ne, jaučiame ar ne - Jis čia pat. Kūrėjas nėra kažkoks tolimas savo buvimu - kaip Raštas sako: „juk mes Jame gyvename, judame ir esame..." (Apd 17, 28). O ir Jėzus iškeliaudamas pas Tėvą yra pažadėjęs: „Ir štai Aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos." (Mt 28, 20).

Kartais nuolat esančio šalia Dievo apsireiškimas būna ypatingas ir labai asmeniškas. Toks įvykis man nutiko visai neseniai. Kartą papietavęs važiavau atgal į darbą. Kelionės metu priešais esančioje sankryžoje užsidegė raudonas šviesoforo signalas, ir aš sustabdžiau automobilį. Stoviu sankryžoje ir kažkur viduje girdžiu tylų raginimą: „Stipriai nuspausk stabdžių pedalą". Nesupratau kodėl, tačiau taip padariau. Ir ką jūs manote - pedalas „nukrito" iki dugno. Stabdžių beveik nebeliko. Ir tada mintyse pradėjo suktis „vaizdai" - o jei būčiau greitai važiavęs, nebūčiau sustabdęs, būčiau į kažką atsitrenkęs, o gal net žmogų sužalojęs. Žinoma, galėjo būti ir taip, bet galėjo ir nebūti. Galbūt kritinėje situacijoje būčiau nepasimetęs, ir viskas būtų pasibaigę laimingai. Bet man šis įvykis buvo ypatingas tuo, kad išgirdau tylų raginimą, kuriam paklusęs išvengiau labai realios nemalonumų grėsmės. Esu įsitikinęs, kad tai buvo švelnus Šventosios Dvasios balsas. Atsargiai nuvažiavau į servisą, kur greitai stabdžius suremontavo. Šlovė Dievui!

Nenoriu sakyti, kad vien tokie patyrimai bei jų nuolatinis ieškojimas turėtų būti pagrindas mūsų gyvenime. Dievas davė mums protą, kad juo vadovautumėmės, davė savo Žodį, kaip pamatą visiems mūsų gyvenimo sprendimams, ir savo Dvasią, kuri mus guodžia ir padeda suprasti tiesą. Bet neįprasti Dievo ženklai ir prisilietimai sujaudina sielą, suteikia intymumo, ir mūsų širdis labiau pasitiki Dievu. Tai tarsi sujungia mus su nematomu Dievo pasauliu. Jie tarsi sako: „Nebijok, aš esu su tavimi, kad ir kas beįvyktų. Tu esi saugus mano rankose." Tada pajuntu, kad Dievui taip rūpiu, jog Jis net žino varganą mano automobilio stabdžių būklę. Vadinasi, ir visi kiti dalykai mano gyvenime - skausmas, ligos, nepriteklius, santykių problemos, viltys, troškimai, norai, svajonės - nėra Jam nežinomi. „O jūsų net visi galvos plaukai suskaičiuoti" (Mt 10, 30). Vėliau, atėjus sunkesniam metui, galėsiu su pasitikėjimu ištarti, „nors eičiau per mirties šešėlio slėnį, nebijosiu pikto, nes Tu su manimi. Tavo lazda bei Tavo ramstis nuramina mane" (Ps 23, 4).

Pasitikėkime Viešpačiu, kuris mus labai myli, rūpinasi ir niekada mūsų neapleis. Nesitraukime nuo Jo, nes nėra nuostabesnio ir geresnio draugo nei Jis.