Dievas, žmogus ir laimė

Faktiškai kiekviena visuomenės siunčiama žinia sustiprina mūsų troškimą gyventi palaimoje. Bažnyčiose taip pat pasigirsta žinia: „Dievas nori, kad būtume laimingi ir džiaugtumėtės gyvenimu. Jūs nusipelnėte gyventi geriau, daugiau ir greičiau“. Mes visaip verčiami nusilenkti netikram laimės dievui ir jį pagarbinti. Regis, nieko bloga ieškoti laimės, bet bėda ta, kad ne viskas yra gerai, kas atrodo gerai. Pat 14, 12 pasakyta: Žmogui jo kelias gali atrodyti teisingas, bet galų gale jis nuveda į mirtį.

Daugelis siekia to, kas atrodo, suteiks laimės ir pasitenkinimo jausmus, pamiršdami, jog kartais tai, kas mūsų manymu padaro mus laimingus, yra priešinga tam, ko mums nori Dievas. Dievas ne visada pritaria visoms mūsų maldoms. Laimė, Dievo sumanymai geresni, kur kas geresni, bet mes jų nepamatysime, kol nesuprasime, kad dabartinė laimė neatitinka Dievo sumanymo mūsų gyvenimui. 

Taigi, kokį Dievo požiūrį į laimę galime „išskaityti“ iš Šventojo Rašto?

Pirma, Dievas NENORI, kad elgdamiesi blogai ir neišmintingai, būtume laimingi. Pagal Dievo sumanymą tikslas niekuomet nepateisina priemonių. Dievas niekada netoleruoja nuodėmės, kad ir kiek laimės ji mums suteiktų ar atrodytų, kad teikia. 

Dievas NENORI, kad būtume laimingi, jeigu mūsų laimės pagrindas - šio pasaulio dalykai. Laimės paieškos per daiktus pasmerktos nesėkmei, nes grįstos melu. Sprendžiant iš veiksmų, nerimą kelianti dauguma tikrai tiki tokia lygtimi: daugiau turto + palankios aplinkybės + jaudinantys potyriai + geri santykiai + tobula išvaizda = laimė.

Daugelis gyvena taip, tarsi nuoširdžiai tikėtų šia formule. Nors lūpomis ir neigiama, bet išleidžiami pinigai ir tai, kam skiriamas laikas, beveik nepalieka abejonių.

Kultūra mums daro įtaką ir mes manome, kad būsime laimingi įsigiję tai, ko neturime, nesvarbu, kad prieš penkerius metus tų dalykų nė nebuvo sukurta. Aklai vaikomės to, kas naujau, blizgiau, greičiau.

Geidžiame palankių aplinkybių. Jei nepatinka darbas, viršininkas, atlyginimas, bendradarbis, pereiname kitur. Jei paskaita per sunki, praleidžiame. Jei įsipareigojimai pareiklauja per daug laiko ar pastangų, atsisakome.

Jei nesivaikome ramybės, ieškome jaudulio. Jį gali sukelti pomėgiai, sportas, atostogos. Vienam jauduliui išblėsus, žūtbūt ieškome kito.

Užuot stengęsi patarnauti vienas kitam, klaidingai manome, kad kažkur gyvena tas, kuris padarys mus laimingus.

Manome, kad jei tik būtume šiek tiek gražesni, viskas būtų kitaip... Dietos, vaistai, soliariumai - tik priemonės, kurių griebiamės norėdami tobulai atrodyti, kitaip tariant, būti laimingi.

Manydami, kad šio pasaulio dalykai suteiks mums laimę, tenkinamės klastotėmis. Dievui nepatinka, kai atsisakome tikro gyvenimo ir tenkinamės šio pasaulio pažadais.

Dievas nori, kad būtume „be galo palaiminti“. Šio pasaulio laimė grindžiama nepastoviais dalykais, bet Dievo palaiminimai pranoksta, ką siūlo šis pasaulis. Ps 112, 1 nepasakyta: „Palaimintas žmogus, kuris siekdamas laimės elgiasi netinkamai“ arba „Tikrai laimingas yra žmogus, kuris tenkinasi pigiais, pasaulietiškais surogatais“. Ši eilutė kalba: PALAIMINTAS ŽMOGUS, kuris Viešpaties bijosi ir Jo įsakymus labai mėgsta.

Tik sugebėję nutildyti savyje krikščionį ateistą ir ieškoti Dievo karalystės, o ne tuščių ir netikrų šio pasaulio dalykų, galime patirti tikrą ir ilgalaikę palaimą. O kai ją patiriame, su džiaugsmu išjungiame televizorių, kompiuterį, išeiname iš prabangios parduotuvės ir ieškome daugiau Dievo. Mes nesilaikysime įsikibę į šio pasaulio dalykus ir suprasime, kad taikdariai ir alkstantys bei trokštantys teisumo, romieji ir sudužusios širdies iš tiesų yra laimingi.

Kaip žuviai neteikia laimės niekas kitas, o tik vanduo, kur ji ir sukurta gyventi, taip ir mums šio pasaulio dalykai laimės neteikia, nes mes ne iš šio pasaulio. Žemėje mes tik ateiviai ir keleiviai. Laikinuose šio pasaulio dalykuose niekada neatrasime ilgalaikės laimės, nes mes nesukurti gyventi laikinai. Kaip tik todėl šiame pasaulyje mūsų lūkesčiai turėtų būti kuklesni. Žemė - ne dangus ir niekada nebuvo numatyta juo būti. Štai kodėl jokie pinigai, jokie namai, nauji baldai, nauji drabužiai, naujas darbas, naujas vyras ar bet kas nauja niekada jūsų netenkins.

Kaip pasakyta Ps 97, 12: Linksminkitė, teisieji, Viešpatyje, dėkokite, prisiminę Jo šventumą. Tikrąją laimę rasime tik Viešpatyje, o kai atrasime, galbūt pirmą kartą suprasime, kokie palaiminti esame.


Parengta pagal knygą „Krikščionis ateistas“