Laisvė nuo vergystės

Kaip tapti laisvam nuo nuodėmės, kuri šiandien taip stipriai apraizgiusi šį pasaulį? Kaip tapti laisvam nuo šio mus supančio nuodėmingo pasaulio pasirinkimų ir vertybių? Kaip galima gyventi tokį gyvenimą, kuriame nei nuodėmė, nei šio pasaulio gyvenimo būdas neužgožtų mūsų pasirinkimo sekti Jėzaus Kristaus žodžiu?Jei tad Sūnus jus išlaisvins, iš tiesų būsite laisvi (Jn 8, 36), - rašoma Evangelijoje pagal Joną.

Tad kaip Sūnus gali išlaisvinti? Atsakymas yra, sprendimas yra, bet pasirinkimas mūsų širdyse, mūsų protuose ir mąstyme. Jėzus kalbėjo įtikėjusiems Jį žydams: „Jei jūs pasiliekate mano žodyje, iš tiesų esate mano mokiniai;  ir jūs pažinsite tiesą, ir tiesa padarys jus laisvus“. Jie Jam atsakė: „Mes esame Abraomo palikuonys ir niekada niekam nevergavome. Kaipgi Tu sakai: ‘Tapsite laisvi’?“ Jėzus jiems tarė: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kiekvienas, kas daro nuodėmę, yra nuodėmės vergas. Bet vergas nepasilieka namuose amžinai, o Sūnus pasilieka amžinai. Jei tad Sūnus jus išlaisvins, iš tiesų būsite laisvi. Aš žinau, kad jūs Abraomo palikuonys. Bet jūs norite mane nužudyti, nes mano žodžiui nėra jumyse vietos“ (Jn 8, 31- 37).

Kristus nori matyti tuos, kurie Juo įtiki, gyvenančius laisvėje. Laisvėje nuo nuodėmės, per Jo žodį ir meilę Jam. Tik Dievo žodis geba atnešti laisvę, tik gyvendamas ir pasilikdamas Jo žodyje, apmąstydamas perskaitytą ar išgirstą žodį, tu gali gyventi laisvai, nevaržomai, nepasiduodamas nuodėmės įtakai. Jėzus žinojo, ką pasakyti Jį įtikėjusiems žydams, ir Jis žino, ką šiandien kalbėti savo broliams, kuriuos vilioja ir traukia nuodėmė ir šio pasaulio malonumai, turtai, garbės troškimas, daugiau nei Dievo artuma, daugiau nei noras patirti Jo aplankymą maldoje.

Aplinkui tiek „blizgučių“, kurie žiba kaip auksas, bet nėra auksas. Aplinkui tiek klastočių, kad žmogus negali atskirti, kas tikra, o kas ne. Tuo tikslu kuriamos „darbo grupės“, ruošiami ekspertai, tyrėjai ir kt. Nemylėkite pasaulio, nei to, kas yra pasaulyje. Jei kas myli pasaulį, nėra jame Tėvo meilės, nes visa, kas pasaulyje, tai kūno geismas, akių geismas ir gyvenimo išdidumas, o tai nėra iš Tėvo, bet iš pasaulio (1 Jn 2,15-16).

Tas pats apaštalas Jonas rašo apie laisvę ir meilę. Tik apie laisvę nuo nuodėmės parašo ankščiau, rašydamas evangeliją, kad mes pamąstytume - ar tikrai pasiliekame Jo žodyje ir ar tikrai laisvi ir nevergaujame pasauliui? O jo laiškai tokie konkretūs...  Myli pasaulį, vadinasi, myli nuodėmę; myli tai, kuo gyvena pasaulis, - myli nuodėmę ir nėra tavyje meilės Dievui Tėvui. Nes Žodis kažkur toli, ne tavyje, ne su tavimi. Bet jūs norite mane nužudyti, nes mano žodžiui nėra jumyse vietos (Jn 8, 37). Jėzus kalba, kad jei nėra vietos žodžiui tavyje, tu norėsi išstumti iš savo gyvenimo Jėzų. Tai neišvengiama. Nėra vietos žodžiui, nėra vietos Kristui. Nėra vietos Kristui, nėra meilės Tėvui. Nėra meilės Tėvui, atsiranda meilė pasauliui ir tam, kas yra jame, kuris, deja, praeina ir galiausiai pražūna.

Susimąstykime, kiek mumyse yra vietos Kristaus žodžiui ir kaip mes jį praktikuojame, ar gyvename pagal jį. O gal aš tikrai jau myliu pasaulį daugiau nei Jo žodį? Patikrinkite patys save, ar esate tikėjime. Ištirkite save! Ar nepažįstate savęs ir nežinote, kad jumyse yra Jėzus Kristus, jeigu tik nesate atmestini? (2 Kor 13, 5). Kam atiduodi savo širdį, kas joje užima pirmą vietą, kas ten laukiamiausias ir svarbiausias? Meilė žodžiui ar pasauliui? Ištirkime save.