Meilės draugystė su Jėzumi

Kai Jėzus yra mūsų širdy, viskas yra malonu ir lengva, bet kai Jėzus pasitraukia, viskas mus vargina.
Kai Jėzus nekalba mūsų sieloje, jokia paguoda neturi vertės; bet jei Jėzus prataria nors vieną žodį, jautiesi begaliniai paguostas.


<...>
Kokia tuštybė, kokia kvailybė norėti ko nors kito, o ne Jėzaus! Ar tai nebūtų netekti ko nors daugiau, negu viso pasaulio?

Ką mums gali duoti pasaulis be Jėzaus?

Būti be Jėzaus - nepakenčiamas pragaras; būti su Jėzumi - džiaugsmingas dangus.

Jei Jėzus yra su tavimi, joks priešas tau negali pakenkti.

Kas randa Jėzų, randa begalinį turtą arba gėrybę, didesnę už visas gėrybes.

Kas netenka Jėzaus, netenka daug daugiau, negu viso pasaulio.

Gyventi be Jėzaus - gyventi didžiausiame neturte; būti susijungus su Jėzumi - turėti begalinius turtus.

Didelis menas mokėti kalbėti su Jėzumi, ir didelė išmintis mokėti su Juo neišsiskirti.

<...>
Jei Jėzaus neteksi, kur prisiglausi, ir kokio draugo ieškosi?

(Ištrauka iš knygos: Tomas Kempietis „Kristaus sekimas“, 101-102 p.)