„Nebijok, vien tik tikėk!“ (Mk 5, 36)

Šie Viešpaties Jėzaus žodžiai nuskambėjo žmogui, atėjusiam prašyti pagalbos: prikelti ką tik mirusią (ar mirštančią) dukrelę. Nuskambėjo tuo metu, kai kiti prašė nevarginti Mokytojo. Taigi tikėtina, pasėjo ir prašančiojo širdy abejonę, ar jis teisingai elgiasi, kreipdamasis į Kristų, - juk aplinkybės, rodės, jau nebepakeičiamos. Tačiau Viešpats tuoj jį padrąsino: Nebijok, vien tik tikėk! (žr. Mk 5, 35-42).

Biblijoje ne kartą skaitome padrąsinančius Viešpaties žodžius, - dar Izaijo knygoje skamba nuostabus paraginimas:

Taip sako Viešpats, kuris sutvėrė tave <...> : „Nebijok! Aš atpirkau tave ir pašaukiau tave vardu; tu esi mano. Kai eisi per vandenį, Aš būsiu su tavimi ir upės nepaskandins tavęs. Kai eisi per ugnį, nesudegsi ir liepsna nesunaikins tavęs" (Iz 43, 1-2).

Tai nereiškia, kad Viešpats drąsina mus visais atvejais. Jis tikrai nedrąsins mūsų gyventi tik dėl savęs, pildyti savo įgeidžius, elgtis egoistiškai ir pan. Tačiau Jis visuomet ragins mus artintis prie Jo, ieškoti Jo veido, Jo pažinimo šviesos, ragins pasitikėti Juo ir siekti panašėti į Jį. Sunkiomis aplinkybėmis ir skausme ragins, drąsins šlietis prie Jo.

Štai dar vienas pavyzdys, dar vienas paraginimas: Gyvenkite be godumo pinigams, būkite patenkinti tuo, ką turite, nes Jis pats yra pasakęs: „Niekad Aš tavęs nepaliksiu ir neapleisiu" (Žyd 13, 5).

Laiško žydams autorius ragina tikinčiuosius pasitikėti Dievu, - ne tik remtis Jo pažadu, kad Jis niekuomet neapleis ir nepaliks, bet taip pat siekti gyventi tinkamai, t. y. gyventi be godumo pinigams. Taigi, negalime tikėtis besąlygiškos Viešpaties paramos: Jis nerems mūsų, jei nuodėmiausime, tačiau tikrai drąsins, jei ieškosime Jo pagalbos, sieksime gyventi tiesoje, palikti nuodėmę.

Neaprėpsime dabar visų pavyzdžių, tačiau tiek Senajame, tiek Naujajame Testamente ne kartą skaitome, kaip Viešpats žmones drąsina pasitikėti Juo. Tikiu, ir šiandien Jis tebedrąsina tuos, kurie kreipiasi į Jį. Ar tuos, kurių tikėjimas ima gesti lyg silpnai degančios malkos po lietumi, ar tuos, kurie pirmąjį tikėjimo daigelį pasodino savo širdies sode...

Tavo duktė numirė, kam dar vargini Mokytoją? (Mk 5, 35). Būtent šiuos abejones sėjančius žodžius pertraukė Viešpats, drąsindamas mergaitės tėvą. Netrukus įvyko vienas didžiausių stebuklų - mergaitė buvo prikelta iš numirusių (žr. Mk 5, 41-42).

Taigi Viešpaties žodžiai Nebijok, vien tik tikėk - gali prabilti, tikiu, įvairioms mūsų situacijoms ir aplinkybėms. Jie gali mus padrąsinti tuomet, kai širdys virpa iš skausmo ir širdgėlos, kai netenkame vilties, kai žemė, kaip sakoma, slysta iš po kojų, tačiau mes nuoširdžiai ieškome Dievo pagalbos...

Įdomu tai, jog padrąsinimas „Nebijok" Biblijoje, regis, skamba 365 kartus. Gal tai išties reiškia, jog Viešpats nori mus padrąsinti kasdien?

O ar ne kasdien mums reikalingi padrąsinimai? Juk susiduriame su įvairiomis kliūtimis, sunkumais, galbūt ir persekiojimais dėl savojo tikėjimo, sielvartais.

O gal susigūžiame pamatę savo netobulumus? Gal jaučiamės neverti stovėti Dievo akivaizdoje ir nesitikime, kad Jis išklausys mūsų maldas bei prašymus? O gal kažkas mums kužda panašiai, kaip tie žmonės sinagogos vyresniajam, kurio dukrelė numirė, - nebevargink Mokytojo?

Taip, mes visi pakliūname į įvairiopas sunkias aplinkybes, tačiau jų visų metu galime atrasti guodžiančius Viešpaties žodžius, tikėtis Jo pagalbos. Jis pats mus drąsina pasitikėti Juo.

Tad...

- Jei tau reikalingas padrąsinimas, jog tavo sielvartas turi prasmę, - galbūt būtent tau skamba šiandien: Nebijok, vien tik tikėk!

- Jei nuolat meldiesi už kokį žmogų ar žmones ir nematai pasikeitimų, prisimink šiuos žodžius: Nebijok, vien tik tikėk!

- Jei tu neturi vilties ir užtikrintumo dėl ateities, bet ieškai Viešpaties... Nebijok, vien tik tikėk!

- Jei tau reikia pamatyti prasmę, rodos, beprasmiškuose kasdieniuose darbuose bei įsipareigojimuose...  Nebijok, vien tik tikėk!

- Jei neturi užtikrintumo, jei tave trikdo abejonė - „Ar atleido Dievas mano nuodėmę?" Jei nuoširdžiai atgailavai, ramia širdimi įsiklausyk... - Nebijok, vien tik tikėk!

- Jei tau nedrąsu melstis, jei dvejoji, ar Jis girdi tave: Nebijok, vien tik tikėk!

- Jei dėl savo meilės Kristui jautiesi „balta varna", susilauki paniekos bei pažeminimų... Nebijok, vien tik tikėk!

- O gal abejoji, kad Dievas tave - taip taip, tave - myli? Neabejok, ir nebijok, bet vien tik tikėk!

Vienintelio, ko turime bijoti, tai Viešpaties.

http://aurelija-tyloje.blogspot.com