Artėjant metui, kai Jėzus turėjo būti paimtas aukštyn, Jis ryžtingai nukreipė savo žingsnius į Jeruzalę. Jis išsiuntė pirma savęs pasiuntinius. Tie užėjo į vieną samariečių kaimą, kad paruoštų vietą Jam apsistoti. Bet tie nesutiko Jo priimti, nes Jis keliavo Jeruzalės link.
Tai girdėdami, mokiniai Jokūbas ir Jonas sušuko: „Viešpatie, ar nori, mes liepsime ugniai kristi iš dangaus ir juos sunaikinti, kaip ir Elijas padarė?“
Bet Jis atsigręžęs sudraudė juos: „Nežinote, kokios dvasios esate. Juk Žmogaus Sūnus atėjo ne pražudyti žmonių gyvybių, bet išgelbėti.“ Ir jie pasuko į kitą kaimą (Lk 9, 51–56).
Artėjant lemtingai žydų Paschai, Kristaus gyvenimo misijos – žmonijos Atpirkimo išsipildymo laikui, Jis ryžtingai, be vidinių svyravimų ir abejonių nukreipė žingsnius savo tikslo link. Kol bus įgyvendinta gyvenimo vizija, turėjo praeiti dar nemažai laiko… Reikėjo nueiti netrumpą atstumą iš Galilėjos, per Samariją, į Jeruzalę… Dar Dievo šlovei turėjo būti atliktas ne vienas darbas ir pasakytas ne vienas pamokslas, tačiau kryptis jau buvo aiški – įvykdyti tai, kas Dangiškojo Tėvo skirta – tapti Dievo Avinėliu, nešančiu pasaulio nuodėmę. Koks kryptingumas… koks įsitikinimas… koks gilus vidinis orumas!..
Šiame Luko papasakotame fragmente labiausiai ir stebina Kristaus vidinis tvirtumas – žinojimas, kas Jam skirta, ir ryžtingas ėjimas siekiant savo tikslo. Jis spinduliuoja ramybe, aiškiai mato ir žino, kas Jam skirta, nėra Jame nė kruopelytės abejonės… Jis nežiūri į Jį nepriimančius samariečius, kurie dėl savo senų religinių įsitikinimų ir politinių konfliktų su Judėja atmeta Kristų ir nepriima Jo savo kaime. Jis neleidžia savo mokiniams ugnimi keršyti tiems, kurie nesupranta, nepriima ir kritikuoja, parodydamas, kad Jis gyvena kita dvasia. Jėzus, „Didysis humanistas“, myli artimą ir vertina žmogaus gyvybę, nepriklausomai nuo žmogaus santykio į Jį. Jo misija – ne pražudyti, bet gelbėti. Jo vidinis savęs suvokimas ir gyvenimo kryptis nepriklauso nuo kitų nuomonės, pritarimo ar nepritarimo, supratimo ar nesupratimo, Jis suvokia, kas Jis yra ir kam yra skirtas. Jis šito moko ir savo mokinius. Jis kviečia apaštalus pažinti dvasią, kuria jie buvo apdovanoti, kai tapo Jo sekėjais. Pažinti save, savo vidų, savo pašaukimą, atitraukti savo mintis nuo kitų naikinimo ir paskirti save Dievo ir artimo meilei…
Kyla klausimas – kaip galime mylėti kitą, jei nepažįstame savęs, nepažįstame Tos Dvasios, kuri gyvena mumyse? Jei jaučiamės nesaugūs savo viduje, pasilikdami su savimi, su pažeistu orumu ir sužeista saviverte, gailestingumu sau? Meilė artimui prasideda tada, kai galime save priimti, teisingai paguosti, pamilti ir per Kristų tapti gailestingi sau, nes Jis pirmas mus pamilo ir mūsų pasigailėjo.
Tarnaujant pastore ir konsultuojant žmones, atsidūrusius įvairiose gyvenimo situacijose, dažniausiai susiduriu su viena ir ta pačia mūsuose išsikerojusia problema – sužeista ir labai menka mūsų tautos savivertė. Deja, tikintieji – ne išimtis. Tikintys neretai net labiau nei netikintys kamuojasi dėl sužeistos savivertės. Dažnai tai klaidingai tapatina su nuolankumu. Bet jei nors truputį pasigilini į situaciją, iš karto pamatai, kad tai savęs žeminimas, nuolatinis savęs smerkimas, kaltinimas, gėdinimas ir gyvenimas su depresiniais jausmais, kurie neabejotinai daro įtaką mūsų tikslams ir siekiams, mūsų bendravimui ir šeimos gyvenimui, darbo kokybei ir kūrybiniam efektyvumui, bažnyčios gyvenimui.
Jėzus yra Didis vidinio orumo, kryptingumo ir meilės pavyzdys. Jis nepriklauso nuo kitų nuomonės, nesvyruoja, kai kiti nepritaria Jo sprendimams, žodžiams ir darbams. Jis žino, kas Jis ir kam Jis.
Laikotarpis prieš Velykas yra nuostabus metas praleistis į sielovadinę kelionę. Tai puiki galimybė kasdienybėje rasti ramią akimirką SAU ir keliauti su Kristumi savęs pažinimo ir savo misijos gyvenime išpildymo link.
Be to, pastaruoju metu tiek draugai, tiek kiti artimoje aplinkoje esantys žmonės, kuriems tarnauju, manęs klausia – kaip sustiprinti savo pažeistą savivertę?
Todėl nusprendžiau šiais metais paruošti 31 dienos sielovadinį savivertės ugdymo ciklą – kelionę į save. Tai – pastanga kasdien pažvelgti į save kitomis akimis ir sustiprinti vidinį žmogų, kuris turi gyvenimo tikslą ir paskirtį. Jei kasdien skirsite sau po 15 min. tyloje, apmąstymams ir maldai, Velykas – Prisikėlimo šventę sutiksite pasikeitę!
Medžiagą paruošiau remdamasi Biblija, nes, manau, stiprinant savivertę tikėjimas vaidina itin svarbų vaidmenį, ir Blessingmanifesting pateiktomis praktinėmis užduotimis.
KELIONĖ Į SAVE KARTU SU PSALMĖMIS
KOVO 1 D.
Atsakykite į klausimą:
Kas yra jūsų didžiausia vidinė ar išorinė gyvenimo kliūtis, trukdanti priimti save kaip vertingą ir Dievo orumu apdovanotą asmenį? Kas jums trukdo patikėti savo gebėjimais? (Baimės, trauma, nusivylimas ir netikėjimas savimi, neatleidimas sau ir kitiems ir t. t.)
Psalmė:
Kai pasakiau: ‘Slysta mano koja’, Tavo gailestingumas, Viešpatie, palaikė mane. Kai mano širdis prisikaupė rūpesčių, Tavo paguoda sielai džiaugsmą gražino (Ps 94, 18–19).
Malda:
Viešpatie, Tu padedi man pamatyti didžiausią kliūtį ir palaikai mane, kad nepaslystų koja. Prašau, apreikšk savo gailestingumą ir gydyk mano vertę, padėk įveikti šią kliūtį, išlaisvink ir pradžiugink, sustiprindamas mano savivertę! Amen.
KOVO 2 D.
Pamąstykite.
Atsisakykite tikėti jus varžančiomis kliūtimis. Netikėkite ta baime ar neviltimi, kuri siekia įteigti, kad jums nepavyks kažko padaryti, teisingai pasirinkti ar pritrūks jėgų nueiti iki galo ir t. t.
Psalmė:
Galingesnis už gausių vandenų šniokštimą, už galingas jūrų bangas yra Viešpats aukštybėse! Tavo (Viešpatie) liudijimai labai patikimi (Ps 93, 4–5).
Malda:
Viešpatie, padėk man atsisakyti tikėti melu apie save, baime ir nusivylimu. Tu esi geras man, Tavo meilė beribė. Tu priėmei mane ir leidi man atsitiesti bei gyventi orų ir vertingą gyvenimą savo ir Tavo akyse. Amen.
KOVO 3 D.
Atsakykite į klausimą:
Kokį gerą įprotį šį mėnesį norėtum pradėti ugdyti, kuris keltų Tavo orumą ir stiprintų savivertę?
Psalmė:
Sugrįžk, Viešpatie! Ar ilgai? Būk gailestingas savo tarnams (tarnui)! Gaivink mus (mane) nuo ryto savo gailestingumu, kad džiaugsmas ir linksmumas mus (mane) lydėtų visą amžių (Ps 90, 13–14).
Malda:
Viešpatie Dieve, apreikšk savo gailestingumą ir padėk man ugdyti naują įprotį, kuris stiprintų mano savivertę, pasitikėjimą vidiniu balsu, vidine atsakomybe ir jėga. Amen.
KOVO 4 D.
Atsakykite į klausimą:
Kokį komplimentą būtų sunku priimti ir visa širdimi patikėti, kad toks ir esi?
Psalmė:
Tu mano širdį sukūrei, sutvėrei mane motinos įsčiose. Girsiu Tave, kad taip nuostabiai ir baimę keliančiai esu sukurtas. Kokie nuostabūs yra Tavo darbai, ir mano siela tai gerai žino (Ps 139, 13–14).
Malda:
Viešpatie, esu baimę keliančiai sukurtas – su įvairiausiomis savybėmis ir išskirtiniu charakteriu. Sunku patikėti, kad esi mano Tėvas, kuriam nepaprastai rūpiu, kuris mane myli ir leidi man kūrybingai skleistis, leidi skleistis visoms geroms savybėms. Amen.
KOVO 5 D.
Atsakykite į klausimą:
Kokiems dalykams, statydinantiems tavo savivertę, turėtum iš naujo išmokti pasakyti „Taip“?
Ko tavo gyvenime trūksta?
Psalmė:
Bet man Tu davei jėgų kaip stumbrui, patepei mane šviežiu aliejumi (Ps 92, 10).
Malda:
Viešpatie, keliu savo žvilgsnį į Tave ir žinau, kad Tu visa kuri nauja, ir leidi patirti atnaujinimą. Tu teiki jėgų priimti teisingus sprendimus ir leisti tam, kas statydina mane būti mano gyvenime, Tu padedi teisingai pasirinkti. Dėkui. Amen.
KOVO 6 D.
Atsakykite į klausimą:
Pagalvokite, ką turėtumėte sau atleisti, ko ilgai negalėjote atleisti? Padarykite tai… ATLEISKITE SAU!
Psalmė:
Nors aš būčiau vargų suspaustas, Tu atgaivinsi mane, Tu ištiesi savo ranką prieš mano priešų pyktį ir Tavo dešinė mane išgelbės (Ps 138, 7).
Malda:
Brangus Tėve, žinau, kad atleidi man visas kaltes ir gėdą, bet man sunku sau atleisti. Padėk man pakeisti požiūrį į save šiuo atžvilgiu. Padėk man atleisti sau, kaip Tu man visa atleidi. Amen.
KOVO 7 D.
Atsakykite į klausimą:
Įvardinkite, kas savyje jums patinka: koks charakterio bruožas, kas patinka jums jūsų kūne, kas jums jumyse patinka, kalbant apie profesinę, tikėjimo ar mokslo sritį? Ką jūs savyje mėgstate?
Psalmė:
Nė vienas kaulas nebuvo paslėptas nuo Tavęs, kai slaptoje buvau padarytas (-ta), kai buvau tveriamas (-ma) žemės gelmėse. Tavo akys matė mane dar negimusį (-sią) ir Tavo knygoje buvo viskas surašyta: dienos, kurias man skyrei, kai dar nė vienos jų nebuvo (Ps 139, 15–16).
Malda:
Viešpatie, Tu nuostabiai mane sukūrei! Aš priimu save taip, kaip esu sukurtas (-ta). Padėk man pamatyti save kitaip ir džiaugtis Tavo nuostabiais darbais manyje. Amen.
KOVO 8 D.
Atsakykite į klausimą:
Kokioje gyvenimo srityje jums reikia sumažinti tempą ir atrasti laiko sau?
Psalmė:
Brangios man Tavo mintys, Dieve, nesuskaičiuojama jų gausybė! Jei mėginčiau skaičiuoti, jų būtų daugiau kaip smėlio. Atsibudęs (-dusi) aš tebesu su Tavimi (Ps 139, 17–18).
Malda:
Mielas Dieve, man reikia sustoti ir susivokti savo mintyse, suvokti Tavo kelius. Padėk rasti laiko tam, kas dabar yra svarbiausia, išmokyk skaičiuoti dienos laiką, kad galėčiau skirti laiko tam, kam šiandien to labiausiai reikia. Amen.
KOVO 9 D.
Atsakykite į klausimą:
Kas destruktyvaus vyksta jūsų gyvenime, ko reikėtų, jūsų manymu, atsisakyti?
Psalmė:
Ištirk mane, Dieve, pažink mano širdį; išbandyk mane ir pažink mano mintis. Matyk, ar aš einu nedorėlio (-ės) keliu, ir vesk mane keliu amžinuoju! (Ps 139, 23–24).
Malda:
Viešpatie, padėk man palikti tai, kas mane smukdo, kas menkina mano vertę. Padėk man pažinti, kokie „kreivumai“ ir kokie turtai glūdi mano širdyje. Tegul Tavo malonė veda mane amžinuoju keliu. Amen.
KOVO 10 D.
Atsakykite į klausimą:
Kokias galėtumėte nustatyti asmenines savivertės ribas savo gyvenime? (Laiko sau, vidinės erdvės, emocijų, hobio, interesų, darbo, laisvalaikio ribas ir t. t.)
Psalmė:
Tas, kuris gyvena Aukščiausiojo globoje, Visagalio šešėlyje pasilieka, sako Viešpačiui: ‘Tu mano priebėga ir mano tvirtovė, mano Dievas, kuriuo pasitikiu!’ (Ps 91, 1–2).
Malda:
Myliu Tave, Viešpatie, Tu nubrėži žemės, tautų ir visatos ribas. Padėk man atrasti savo vidines ribas, kurias svarbu saugoti, kad jos nebūtų pažeistos. Tavyje randu nusiraminimą ir atrandu save. Amen.
_64x64_9de.jpg)
