Žmonės, kurie priešinasi Evangelijai, beveik visada mini šias penkias svarbiausias išlygas - jos ir galimi krikščionių atsakymai aptariami straipsnyje.

Baigiame publikuoti pokalbį apie ekumenizmą Lietuvoje.

Vienas įspūdingiausių Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjimų, be abejo, buvo gegužės mėnesį Vilniuje įvykusi Pasitikėjimo piligrimystė, kurią Lietuvai padovanojo Taize broliai ir Vilniaus arkivyskupijos jaunimo centras.

2006 metų žiemą pasirodę du filmai atskleidė krikščionių santykį su kultūra, kuriame nemažai susiskaldymo ir pasimetimo.

Šiomis dienomis daug kalbama apie žmogaus teises ir socialinį teisingumą. Girdime tai ir iš krikščionių, ir iš netikinčiųjų.

Mūsų kultūra vis dar nerimsta dėl sparčiai plintančių elektroninių socialinių tinklų. Nesunku rasti ir tulžingų interneto kritikų, ir karštų gynėjų.

Baltieji ir geltonodžiai. Medus ir bitės. Džoli ir Pitas (tikėkimės). Kvailys ir jo pinigai. Misija ir mokinystė. Ar jie tinka vienas kitam į porą?

„Mes pasinėrėme į tokią gelmę, kurioje inteligentiškas žmogus visų pirma iš naujo turi suformuluoti tai, kas aivaizdu," - šie 1939 metais užrašyti Džordžo Orvelo žodžiai gali būti tiesiogiai pritaikyti vadovams tų bažnyčių, kuriose šiandien gyvas biblinis neraštingumas.

Daugelis krikščionių, - ne tik tie, kurie išpažįsta taip vadinamą „klestėjimo evangeliją", - siekė sveikatos, turto ir laimės, tarsi į tai jiems būtų Dievo jiems suteiktos teisės ar tai būtų Dievo palaiminimo ženklai.

Aš girdėjau trimituojant pavojų. Sykį. Aiškiai. Viešai. Puikiai trimituojant.