Tą penktadienio vakarą Eifelio bokštas skendėjo tamsoje. Mokyklos ir valstybinės įstaigos Prancūzijoje buvo uždarytos iki atskiro pranešimo. Šalies sienos uždarytos, įvesta komendanto valanda.

Ciklo „Sekmadienio Evangelija“ pasirodymas populiariausiu save tituluojančiame Lietuvos naujienų portale daugeliui turėjo tapti tikru atradimu ir netikėtumu.

Islamas yra sparčiai plintanti, ypač Vakarų pasaulyje, religija.

Tokius vaizdus žiūrime tyliai ir su baime. Prieš mūsų akis – Dylanas Rufas, vilkintis oranžinės spalvos kombinezonu, žvelgiantis šaltu ir neiškalbingu žvilgsniu.

Vedžiausi vaiką pažaisti į savo draugės musulmonės namus. Anksčiau niekada nebijojau, bet ši diena buvo kitokia.

Visa Prancūzija, bet ypač Paryžius, kyla į kovą su baisiausių teroristinių išpuolių organizatoriais savo žemėje.

Mes meldžiam,
Viešpatie,
už visus krikščionis, musulmonus, hinduistus ar žydus...

Neseniai gavome skaitytojos laišką, kuriame ji rašo: „Šiuo metu gyvenu Vengrijoje ir savo akimis matau, kaip atrodo pabėgėlių krizė.“

Per praėjusių metų Heloviną į mūsų namus Sleepy Hollow miestelyje užsuko daugiau nei aštuoni šimtai persirengėlių, kurie kaulijo saldumynų.

Pastoriau Džonai, kaip Jūs praktiškai ir jautriai elgtumėtės su mylimais žmonėmis, kurie nuklydo nuo tikrosios Evangelijos prie „klestėjimo evangelijos“?