Būnant su tauta

Liepos 6-ąją lietuvybės aukurai sužibo visuose Lietuvos miestuose ir ne tik. Daugelio pasaulio valstybių sostinėse, kuriose gyvena ir dirba mūsų tautiečiai, įvyko suplanuoti susibūrimai su tikslu sugiedoti tautišką giesmę.
Toks vienu metu visame pasaulyje esančių lietuvių susibūrimas skirtingose Žemės vietose lietuviška trispalve apjuosė mūsų planetą.

Tautišką giesmę giedoti su šeima nusprendėme Panevėžyje - tarnystės mieste. Prie paminklo kunigaikščiui centrinėje miesto dalyje susirinko keli šimtai žmonių. Visi apjungti skaidria nuotaika, pakilaus jausmo. Plevėsuojančios trispalvės raižė vakaro dangų. Grojant kaimo kapelai susirinkusieji dainavo lietuviškas dainas. Ir štai sulaukę 21 valandos minia unisonu užtraukė Tautišką giesmę. Himno žodžiai apjungė visus susirinkusius. Dar daugiau. Mus jungė iki šiurpuliukų jaudinantis žinojimas, kad šią giesmę tėvynainiai gieda savo gyvenamuose Lietuvos ir svečių šalių miestuose.

Nelygu kas šioje minioje buvo: esamas ir buvęs miesto merai, Seimo narys, instituto dekanas, dėstytojai, mokytojai, kultūros darbuotojai, katalikų ir evangelikų ganytojai bei aibė nepažįstamų veidų. Plika akimi matėsi, kad trys ketvirčiai susirinkusiųjų yra gyvieji istorinių įvykių liudininkai: Baltijos kelio, mitingų Vingio parke, sausio 13-osios ir pan. Susirinkusieji buvo apjungti tautiškos giesmės žodžių, lietuvybės, tautiškumo, laisvės apmąstymo vedini.

Atlikus tautišką giesmę, žmonės iškart skirstytis nepanoro, kažkas užtraukdavo vieną, kažkas užtraukdavo kitą lietuvišką dainą. Miniai pasijungiant ir giedant visiems daugiau mažiau žinomas lietuvių liaudies dainas džiaugėmės bendryste. Rodos, pirmą kartą giedant mokykloje iki skausmo išdainuotą „Ant kalno klevelis" dainą, patyriau gilią lietuviškos dvasios raudą, ištisais šimtmečiais kenčiamo skausmo dalelę, galėjau įkvėpti ilgus dešimtmečius išsiilgtą ir lauktą laisvės gurkšnį, kuriuo alsuojame jau dvidešimt metų. Tėvyne, kas tu esi? Tėvyne, kokia tu brangi. Tėvyne, juk Viešpats tave mums davė.