Dėl visko kaltas „Tikėjimo žodis“ ir jo šešėlis

Šis straipsnis buvo išspausdintas „Lietuvos ryto" skiltyje „Laiškai redaktoriui", siūlome paskaityti ir jums. 

Jūsų dienraštyje perskaičiau straipsnį apie graudžią Magdutės ir jos Petro (vardai pakeisti) istoriją - kivirčus šeimoje, ginčus dėl vaikų ir, žinoma, pinigų (str. „Vyro ir žmonos iš Raudondvario kovoje dėl penkių vaikų - „Tikėjimo žodžio" šešėlis" (J.Noreikienė).

Istorija graudi, išties. Ir va, kur buvęs kur nebuvęs šios istorijos šešėlyje šmėstelėjo „Tikėjimo žodis".

Šmėstelėjo, nes žurnalistė atliko rimtą Magdutės ir jos Petro gyvenimo analizę. Ir kadangi Petras pasakė, kad dėl visko kaltas ir didžiausią grėsmę jo vaikams kelia „Tikėjimo žodis" (kurio Magdutė jau seniai nelanko) - žurnalistė tai užrašė.

Tiesa, viliuosi, kad Magdutė nelankė kokio Universiteto - tada visi galvotų, kad šios šeimos istorijoje kaltas ne „Tikėjimo žodžio", bet mokslo įstaigos šešėlis. Oi būtų riesta rektoriui - kam taip žmones sugadina, užuot juos išmokslinęs.
Reikėtų paminėti, kad kartas nuo karto viešoj erdvėj pasirodo gana sensacingų faktų apie „Tikėjimo žodį". Ir, pridursiu, vis pagalvodavau - ir iš kur žurnalistai traukte ištraukia tiek „vertingos" informacijos? Taigi „kažkas" pasakė!

Galiu tik pasidžiaugti dėl visuotinio žurnalistų raštingumo. O aš neužrašau kas ką pasakė. Nes neįgyvendinau kadaise šmėžavusių minčių tapti žurnaliste. Bet gal dar nevėlu? Gal VU dėstytojai, perskaitę šį mano veikalą, patys mane pakvies studijuoti?

Mat turiu jums sensacingų žinių - apie tą patį „Tikėjimo žodį", ir ne vien jo šešėlį!

Anądien Vingio parke mačiau graudžiai jaudinančią sceną - kaip akivaizdžiai neseniai pradėjęs vaikščioti pyplys pargriuvo! Ir tik praėjus keletui sekundžių po tragiško įvykio prie jo pribėgo motina - neva labai susijaudinusi, susikrimtusi, neva labai begailaujanti, kad nesustabdė savo mažylio nuo tokio kritimo! Ir tuomet, pažiūrėjus į motinos veidą susimąsčiau - kur ji man matyta?

Na, kur? Spėkite. Taip, „Tikėjimo žodyje"! Aš tikrai manau, kad ten buvo ji. O dabar, šis atvejis Vingio parke akivaizdžiai paliudijo - tik lankanti, ar kadaise lankiusi „Tikėjimo žodį" moteris galėtų „šitaip" pasielgti su savo vaiku - neprižiūrėti jo tinkamai, leisti jam pargriūti.

Bet tai ne vienintelė istorija. Manau, atėjo laikas į dienos šviesą iškelti rimtesnius faktus.

Kartą, važiuodama automobiliu negalėjau patikėti tuo, ką mačiau priešais save - iš priekyje važiuojančio automobilio pro langus buvo mėtomos šiukšlės. Pagalvojau - kas per žmonės važiuoja šiuo automobiliu? O tuomet - o nušvitimas! - pažvelgus į mašinos numerius viską supratau: „BZT". Šiaip turėtų būti „Btz", bet kadangi žmonės aiškiai maskuojasi, numerio raidės sąmoningai sukeistos: „b(aznycia) z(odis) t(ikėjimo)". Na, turbūt jau nereikia aiškinti, kad automobiliu važiavo „Tikėjimo žodžio" nariai - matyt, mokomi siekti šventumo ar kažko panašaus, jie tokiu būdu „apsivalo" nuo juos supančių šiukšlių. Graudu!

Vieną sekmadienį turguje mane apsuko pardavėja. Neatidavė visos grąžos. Tai supratau tik grįžusi namo. Ir tada pagalvojau - kas renka pinigus iš žmonių per prievartą, jei ne „Tikėjimo žodis"?

Taigi, ši vargšė apgauta moterėlė aiškiai iš tos bendruomenės - ji apsukinėja turguje žmones, kad paskui pasirodytų daugiau beaukojanti. Gaila, nepaklausiau tądien draugės - o ji įspėjo - būk atsargi turguje, saugok piniginę. Dabar galėsiu įspėti tą pačią draugę - būk atsargi turguje, nes ten knibždėte knibžda „Tikėjimo žodžio" narių. Beje, kažkas sakė, kad lenkiškus pomidorus kaip lietuviškus pardavinėja būtent jie.

O iš kur, galvojate, tokia skyrybų statistika Lietuvoje? Kas kaltas dėl tokio savižudybių skaičiaus? O dėl krizės? O dėl žiemą nevalytų gatvių? O dėl apgailėtinos politinės situacijos?

Prisiminkite vienos partijos programą, paruoštą pagal Dekalogą. Iš kur tokios mintys programai? Akivaizdu, kad tos partijos nariai - jei ne vieši, tai slapti „Tikėjimo žodžio" nariai. Iš kur tai žinau? Kažkas man pasakė. Netikit? Bet man tikrai sakė! Ir jei kada nors tapsiu profesionalia žurnaliste, aš būtinai pasidomėsiu, ar dar kai kurių valdžios vyrų ir moterų biografijoje nėra įrašo „TŽ".

Tiesa, dar vienas graudus konkretus atvejis. Vienos pažįstamos vaikas, labai gabus berniukas, niekaip neįkerta matematikos. Svarstėm su pažįstama, kodėl šitaip ir kas ten per mokytoja dirba. O paskui mums pasidarė aišku - taigi tos mokytojos giminaitė - taip taip, giminaitė - lanko „Tikėjimo žodį".

Šiaip tikrai gana įdomu tai, kad tos mokyklos moksleiviai laimi įvairiose olimpiadose, bet mano pažįstamos vaikas tapo tikra „Tikėjimo žodžio" auka. Nusprendėme parašyti direktoriui laišką, ir jeigu jis nereaguos, tvirtai apsisprendėme paviešinti tos mokyklos vardą.

Galėčiau papasakoti daugiau, bet žmonės, kažkas man sakė, ilgų straipsnių neskaito. Netgi sensacingų.

Tačiau pabaigai prisipažinsiu, kad manęs, kaip svarstančios studijuoti žurnalistiką laukia kitas iššūkis - ištirti, kodėl „Tikėjimo žodis" savo pamaldose moko sąžiningumo, būti gerais žmonėmis, stengtis kuo geriau atlikti savo pareigas, būti atsakingais, o taip pat nepamiršti ištiesti pagalbos ranką artimui, vaikus gerbti tėvus, o tėvus - mylėti savo vaikus ir t.t. - žodžiu, moko tokių gražių dalykų - o štai gyvenime, kaip ką tik aprašiau, viskas išeina antraip.

Taip pat norėčiau ištirti, kodėl ten įleidžiami benamiai, maitinami vargšai, kuriami reabilitacijos centrai narkomanams ir t.t...

Kam jiems visa tai? Dar kažkas sakė, kad ten užklysta ir visokie tinginių pančiai, tenorintys pasinaudoti tikinčiųjų gerumu. Bet ką aš čia dabar paistau - koks ten gerumas, visi mes žinom apie jųjų gerumą.

Juk dėl to, kad Lietuva atsidūrus visiškoj duobėj ir aklavietėj - kaltas „Tikėjimo žodis" ar bent, anot vienos žurnalistės, jo šešėlis.

P. S. Nors labai sunkiai, kruopščiai ir ilgai dirbau, rinkdama šiuos faktus, leidžiu sociologams jais naudotis.