Naujasis Miesto katekizmas jungia Lietuvos bažnyčias

Konstantinopoliui ir Romai varžantis, kas atvers Europą į krikščioniškąjį tikėjimą, Lietuva buvo paskutinė šiai įtakai nepasidavusi valstybė. Į šiaurę nuo Lenkijos palei Baltijos jūrą įsispraudusi nedidelė šalis, siekdama išlaikyti savarankiškumą, XII amžiuje svyravo tarp šių jėgų, pažadėdama atsiversti tai į Rytų, tai į Vakarų krikščionybę.

Galiausiai spaudimas tapo per sunkus. 1386 m. Lietuvos valdovas Jogaila atsivertė į katalikybę, kad galėtų vesti trylikametę Lenkijos karalaitę ir sujungti Lietuvos ir Lenkijos valstybes. Nors jaunoji karalienė mirė sulaukusi vos 26 metų, jos įtaka tęsiasi iki šiol – net praėjus 600 metų, trys ketvirtadaliai lietuvių (77 procentai) vadina save Romos katalikais (2011 m. visuotinio gyventojų surašymo duomenimis). Kita beveik tokia pat sena – t. y. vos po 170 metų, 1557-aisiais įkurta Evangelikų reformatų bažnyčia niekada nepasiekė tokio populiarumo. Netgi prieš XX amžiaus nacistinės Vokietijos ir sovietų invazijas, šalyje, kurioje tada gyveno apie 2 milijonai gyventojų šiai bažnyčiai priklausė maždaug 10 000–20 000 žmonių.

Prasidėjęs po Antrojo pasaulinio karo ir per 50 sovietinės okupacijos metų vykdytas aršus visų religijų persekiojimas paskatino daugiau nei pusę reformatų bažnyčios tikinčiųjų pereiti į santykinai saugesnę aplinką, kurią užtikrino katalikų tikinčiųjų skaitlingumas.

„Mūsų bažnyčia sena, bet silpna,“ – pasakojo reformatų misionierius iš Vokietijos Holgeris Lahayne, kuris taip pat yra Lietuvos Evangelinio Biblijos instituto dėstytojas ir Lietuvos krikščionių studentų bendrijos (LKSB) tarybos pirmininkas. Šiandien, gal tik „6000 lietuvių save laikytų reformatais“. Be to, pasak H. Lahayne‘ės, tik apie 2000 šios denominacijos tikinčiųjų priklauso kuriai nors iš maždaug dešimties bažnyčios parapijų, o reguliarus bažnyčios lankytojų skaičius dar mažesnis.

Visgi per pastaruosius dešimt metų Reformatų bažnyčia ėmė naujai pabrėžti tikėjimo išpažinimų svarbą, įskaitant „Atpirkėjo“ presbiterijonų bažnyčios pastoriaus Timo Kellerio parengtą Naująjį miesto katekizmą. Džiaugdamasis Naujuoju miesto katekizmu, vienas iš Reformatų bažnyčios vadovų pasidalijo juo su draugais ir studentais iš charizminės „Tikėjimo žodžio“ bendrijos, kuri šiuo metu traukiasi nuo su „klestėjimo evangelija“ susijusių savo ištakų. Atsakydami į tai, „Tikėjimo žodžio“ atstovai pasiūlė kartu išversti šį katekizmą į lietuvių kalbą ir galiausiai pasirašyti dokumentus, patvirtinančius sutarimą tikėjimo klausimais.

Pakeistas kursas

Lahayne vadina tai „konservatyviu atgimimu“: „Svarios reformatoriškosios teologijos įtaka auga“, – džiaugėsi misionierius. 2012 m. Lietuvoje pirmą kartą buvo išleistas Antrasis šveicariškasis išpažinimas, 2014 m. – pakartotinai išleistas Heidelbergo katekizmas. Naujasis miesto katekizmas lietuvių kalba dienos šviesą išvydo 2015 m.

Siekdama atgaivinti jau beveik užmirštą įprotį – studijuoti gilesnius tikėjimo principus, 2012 m. Atpirkėjo bažnyčia kartu su Evangelijos koalicija (anglų k. – the Gospel Coalition) internete paskelbė iš 52 klausimų sudarytą katekizmą. Šiuo metu katekizmas išleistas ir popierine forma.

Naujojo miesto katekizmo klausimai ir atsakymai buvo sudaryti remiantis Heidelbergo, Vestminsterio ir Kalvino Ženevos katekizmais ir pritaikyti taip, kad juos būtų galima aptarinėti šeimose ir bažnyčiose, taip pat kad juos mintinai galėtų mokytis tiek vaikai, tiek suaugusieji.

„Peržvelgęs jį, buvau maloniai nustebintas – Katekizmo turinys senovinis, tačiau požiūris ir kalba nauji, – dalijosi įspūdžiais H. Lahayne. – Taigi tuoj pat kilo mintis, kad šis katekizmas galėtų sudominti netradicines, jaunesnes Lietuvos bažnyčias.“

Apie tai H. Lahayne papasakojo savo teologijos studentams, daugelis kurių priklauso charizminiam „Tikėjimo žodžio“ judėjimui.

Nuo „klestėjimo evangelijos“ iki reformuotosios teologijos

Lietuvos sostinėje Vilniuje 1988 m. rudenį gimusią „Tikėjimo žodžio“ bažnyčią pradžioje veikė Kennetho Hagino ir Švedijos „Gyvenimo žodžio“ bažnyčios pamokslaujama „išgydymų ir klestėjimo evangelija“. Kiti populiarūs „Tikėjimo žodžio“ mokytojai buvo Kennethas Copelandas, Joelis Osteenas, Benny‘is Hinnas ir Joyce Meyer.

XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžioje žlungant Sovietų sąjungai, „Tikėjimo žodžio“ narių skaičius nepaprastai išaugo. Tačiau po pirmųjų kelerių metų augimas sulėtėjo, o denominacija pradėjo trauktis nuo klestėjimo teologijos. Šiuo metu „Tikėjimo žodžio“ bendrijai Lietuvoje priklauso apie 30 bažnyčių, ir ji yra viena didžiausių protestantiškų denominacijų Lietuvoje, nusileidžianti tik evangelikams liuteronams, Lietuvoje turintiems 54 parapijas.

Pasak H. Lahayne‘ės „Tikėjimo žodis“ tampa labiau konfesine evangeline bažnyčia, kuri ieško gilesnių šaknų, o kai kurie jos dvasininkai linksta į kalvinizmą. Be to, keičiama bendrijos valdymo struktūra – nuo vienasmenio vadovavimo pereinama į reformatorišką / presbiterijonišką valdymo sistemą“.

H. Lahayne taip pat pasakojo, jog tuo pat metu, kai „Tikėjimo žodžio“ bendruomenė judėjo tolyn nuo „klestėjimo evangelijos“, evangelinė reformatų denominacija bandė atsigauti nuo sovietų ateizmo ir sekuliarizmo paliktų žaizdų.

„Mūsų tradiciniai partneriai evangelikai liuteronai gana dažnai pabrėžia savo ištikimybę Lietuvoje vyraujančiai Romos katalikų bažnyčiai, taigi Reformatų bažnyčia ieško naujų partnerių, ypač tarp jaunesnių bažnyčių“, – kalbėjo jis. Bendradarbiavimui pradėti tiesiog reikėjo paskatos.

Bendradarbiavimo „katalizatorius“

Taigi H. Lahayne Naująjį miesto katekizmą parodė savo draugui Dariui Širviui, kuris yra 300 narių turinčios Vilniaus „Tikėjimo žodžio“ bažnyčios pastorius ir Evangelinio Biblijos instituto Vilniaus centro dekanas.

Pasak D. Širvio, „šiame katekizme pateikiama svarbiausių evangelinių doktrinų santrauka, kuri atitinka krikščionių bendrijos „Tikėjimo žodis“ skelbiamas tiesas. Skaitydami originalius dokumentus galime geriau suprasti evangelinio tikėjimo ištakas ir reformuotojo tikėjimo tradicijas, kurias mūsų [„Tikėjimo žodžio“] bendrijos pastoriai ir aš labai vertiname.“

Besidžiaugdamos atsivėrusiomis galimybėms mokyti ir skelbti Evangeliją, Evangelikų reformatų ir „Tikėjimo žodžio“ denominacijos nusprendė darbuotis kartu ir išversti Katekizmą į lietuvių kalbą.

„Tikėjimo žodžio“ leidykla buvo atsakinga už vertimą, o aš tekstą redagavau“, – kalbėjo H. Lahayne. Jis taip pat pridėjo nuorodų į senesnius išpažinimus, kuriais rėmėsi Naujojo miesto katekizmo sudarytojai Timas Kelleris ir Samas Shammas, kad „tradiciniams krikščionims būtų lengviau matyti mūsų paveldo tęstinumą ir gilintis į šiuos tikėjimo dokumentus“.

Lietuviškojo Naujojo miesto katekizmo rengėjai prisidėti pakvietė ir nedenominacinę evangelinę Miesto bažnyčią, kuri veikia Klaipėdoje ir neseniai įkūrė padalinį Vilniuje. Per 20 gyvavimo metų Miesto bažnyčia stabiliai auga ir dabar ji turi apie 300 lankytojų Klaipėdoje ir apie 50–70 lankytojų Vilniuje.

„T. Kelleris yra vienas mano mėgstamiausių pamokslininkų, taigi stebėjau tai, ką veikė Atpirkėjo bažnyčia, – sakė Miesto bažnyčios pastorius Saulius Karosas. – Tikėjausi, jog Naujasis miesto katekizmas bus nuostabi, lengvai suprantama mokymo priemonė tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Mes ieškome savo teologinės tapatybės, tad mums reikėjo tokio dokumento kaip katekizmas, kuris ypač padėtų naujai tikintiems sudėti gerus pagrindus.“

„Tikėjimo žodžio“ bendrija atspausdino katekizmus kietais viršeliais ir dalija juos kiekvienai bažnyčios šeimai. H. Lahayne taip pat siūlo katekizmą katalikams ir netikintiesiems; be to, tiek jis, tiek D. Širvys naudoja jį teologijos paskaitoms. Tokį katekizmą gauna kiekvienas LKSB priklausantis studentas. S. Karosas katekizmo skaitinį įtraukė į sekmadienio pamaldas ir ragina bažnyčios narius skaityti jį visai šeimai susėdus prie pietų stalo.

Besidarbuodamos ties Naujuoju miesto katekizmu abi denominacijos pamatė, kiek daug jos turi bendro. Taigi praėjusią vasarą evangelikai reformatai ir bendrija „Tikėjimo žodis“ oficialiai įteisino savo bendrystę, sinoduose pritarę tikėjimo pagrindų sutarimo dokumentui ir taip patvirtindami bendrus teologinius įsitikinimus. Tuo pat metu šios denominacijos kartu išleido dar vieną reformatorišką dokumentą – Vestminsterio tikėjimo išpažinimą.

Tvirtas pagrindas

Tiek „Tikėjimo žodžio“ bendrijai, tiek Miesto bažnyčiai Naujasis miesto katekizmas teikia labai reikalingą pagrindą.

Pasak D. Širvio, „verta atkreipti dėmesį į tai, jog Lietuvos Evangelikų reformatų bažnyčia turi ilgą tikėjimo išpažinimų ir katekizmų istoriją, tačiau „Tikėjimo žodžio“ bendrija tik neseniai atrado šią evangelinio tikėjimo pusę. Jau pats žodis katekizmas mūsų bažnyčiose anksčiau buvo tapatinamas su religiniu sąstingiu. Tačiau, bažnyčiai bręstant, pradėjome vis labiau ir labiau domėtis ankstyvosios Bažnyčios Tėvų ir Reformacijos palikimu“.

„Tikėjimo žodžio“ bendrija pradėjo gilintis į krikščionybės istoriją ir vertinti teologijos studijas, – tvirtino pastorius D. Širvys. – Bažnyčiai visada reikėjo krikščioniško mokymo ir gyvo tikėjimo liudijimo, kuris būtų gerai apmąstytas ir kruopščiai paremtas Šventuoju Raštu. Naujasis miesto katekizmas ir yra tokio gyvo tikėjimo išraiška.“

Su šiuo pasisakymu sutiko ir pastorius S. Karosas: „Naudodama katekizmą, mūsų bažnyčia apsibrėžė savo teologinę poziciją – tai svarbu kalbant apie savo įsitikinimus platesnei visuomenei, kurioje esame stumiami į užribį ir kartkartėmis stigmatizuojami kaip kultas.“

Lygiai taip pat yra svarbi bažnyčių atrasta teologinė vienybė.

„Bendras vertimo ir leidimo darbas buvo svarbus visai visuomenei, nes tai (tikriausiai po kelių šimtmečių) yra pirmasis teologinis dokumentas, trijų skirtingų bažnyčių priimtas šalyje, kurioje vyrauja katalikiškas tikėjimas, – sakė H. Lahayne. – Lietuvoje evangelikų vienybė menkai išvystyta, pavyzdžiui, neturime jokio evangelikų aljanso (kuris, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, yra didžiausia evangelikus vienijanti organizacija). Taigi šie bendri tokio lygio veiksmai turi didžiulį simbolinį poveikį.“

Abi denominacijos pakvietė Miesto bažnyčios atstovus dalyvauti jų sinoduose, ir taip susiformavo „naujas pasitikėjimo lygmuo“, – dalijosi Karosas. Dabar šios trys bažnyčios planuoja 500-ųjų Reformacijos metų sukakties minėjimo renginius. Vienas toks renginys jau vyko Tarptautinės Vilniaus knygų mugės metu.

Šio renginio metu H. Lahayne taip pat galėjo pristatyti Naująjį miesto katekizmą, nes vienas iš viešų Knygų mugės renginių buvo 1547 m. išleistos pirmosios lietuviškos knygos (liuteroniško katekizmo ir elementoriaus) paminėjimas.

www.thegospelcoalition.org

vertė Lina Kerbelytė

Bendrinti: