Jau XX amžiuje beveik kiekvienas ekonomiškai išsivysčiusios valstybės gyventojas turėjo galimybę pasinaudoti taupymo ir investavimo įstaigomis, įskaitant statybos bendroves, fondus bei kredito unijas.
Daugelis šių taupymo įstaigų teikė paskolas, tačiau prieš suteikdamos paskolą jos reikalavo įrodyti kreditingumą ir įmokėti depozitą. Loterijos, kazino, skolinimas [be užstato] už ypatingai dideles palūkanas buvo uždrausti. Žinoma, egzistavo „paskolų rykliai", palūkininkai, skolinantys už užstatą, tačiau jų veiksmai buvo laikomi negarbingais.
Šiandien kredito įstaigų žemėlapis atrodo visai kitaip. Nors taupymo sektorius tebeveikia, jis teikia vis mažiau paslaugų gyventojams. Netgi kai kurie komerciniai bankai ir investiciniai fondai skiria mažiau dėmesio smulkiesiems indėlininkams, ir stengiasi pritraukti „ypatingai svarbius asmenis", kuriems siūlo vis įvairesnes ir patrauklesnes investavimo sąlygas.
Taip pat sparčiai dauginosi finansinės institucijos, kurios stengėsi pritraukti nedideles pajamas gaunančius klientus: jos siūlė kreditines korteles, paskolas studentams, pirkimą išsimokėtinai, loterijas, lošimą internetu. Šio sektoriaus, nukreipto prieš taupymą, suklestėjimas iš dalies lėmė tai, kad išaugusios vartotojų skolos tapo priimtinu reiškiniu ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse. Dabar šis įsiskolinimas kasa finansų sistemai duobę.
Tai, kad reikšmingomis tapo finansų įstaigos, teikiančios paslaugas „ribiniams" klientams - arba turtingiems investuotojams, arba nepasiturintiems skolininkams, - iškėlė klausimą apie skolinimosi moralę bei taupymo reikšmę. Daugelis moralės ir religijos autoritetų šiandien vengia kalbėti šiais klausimais.
Tačiau žydų ir krikščionių Raštas nevengia apie tai kalbėti, bet pateikia tvirtus teologinius taupymo pamatus. Angliškas žodis „ekonomija, taupymas" (thrift) kilęs iš žodžio „klestėti" (to thrive). Atitinkamas hebrajų kalbos žodis yra shalom, daug kartų minimas Rašte biblinio išpirkimo tema. Tik nepainiokime taupymo su šykštumu, nes taupymas - požiūrio bei elgesio visuma, kuri veda į klestėjimą.
Tiesa, Jėzus įspėjo nekaupti turtų žemėje (Mt 6, 19-21). Bet šis įspėjimas nukreiptas prieš godumą ir šykštumą, kurie visiškai priešingi taupumui. Iš tiesų, baimė, kuri paprastai lydi šias ydas, pastebima trečiojo tarno žodžiuose ir veiksmuose -šį tarną Jėzus mini palyginime apie talentus (Mt 25, 14-30). Tarno baimė, kilusi iš iškreiptai suvokto Dievo paveikslo, lėmė vaizduotės stokojančius, neproduktyvius ir rizikingus jo poelgius. Drąsūs pirmųjų dviejų tarnų veiksmai ir žodžiai, kai jie „leido pinigams dirbti", atspindi Dievą, kuris įkvepia vaizduotę, produktyvumą bei protingą riziką. Visų šitų dalykų reikia, kad santaupos būtų paverstos vaisingu kapitalu.
Tarnai, kurie pavertė santaupas kapitalu ir ėmėsi investicijų bei verslo, buvo pakviesti į Dievo klestėjimo ekonomiką. „Kadangi buvai ištikimas mažuose dalykuose, pavesiu tau didelius. Eikš į savo šeimininko džiaugsmą!" (Mt 25, 21 - 23) Jų santaupos grįžo kartu su didesne tarnams suteikta atsakomybe ir džiaugsmu. Tai pagrindžia dar dvi taupymo reikšmes: „atsargumas" ir „apdairumas". Šiuos žodžius savo pavadinimams panaudojo dvi stambios investicinės bendrovės, raginančios taupyti: Prudential ir Friends Provident.
Bet visi šie dalykai atrodo tolimi šiandienai, nes pastaraisiais metais įsiskolinimai augo kur kas sparčiau, nei pajamos. „Lengvi" kreditai suteikė daugiau galimybių ir laisvės, bet nepakankamai taupant jie galėjo ir „užverti duris". Turto įkeitimas skolinantis pradėjo užvėrinėti duris ne tik perkeltine, bet ir tiesiogine prasme.
Iš dalies tokią situaciją lėmė besiskolinančiųjų godumas ir neatsargumas. Bet didžiausia atsakomybė tenka institucijoms, kurios manipuliavo žmonių pasirinkimais. Jos turėjo pakankamai jėgų sukurti naujus bei sugriauti esamus gyvenimo, vartojimo standartus, įpročius, tikslus, kurie po to lėmė atskirų asmenų sprendimus. O šie sprendimai - atitinkamas socialines pasekmes. Nes atrodė, kad šiam kapitalui nereikia griežtos priežiūros, dėl jo neturėtų būti bylinėjamasi, o taip pat jis rodėsi esąs „efektyvus" bei skatinantis ekonominį augimą.
Švaistymą skatinančių institucijų tragedija - jos ugdo skolų kultūrą, ir žmonės tampa nepajėgūs kuriam laikui atidėti poreikių patenkinimą bei iškelti sau tikslus, nesusijusius su materialiais dalykais. Ši psichologija įteigia hedonizmą, o ne produktyvų lėšų naudojimą. Skolų psichologija visiškai svetima kūrybingam, į ateitį žvelgiančiam bei tikslingai mastančiam žmogui, apie kurį kalba Jėzus palyginime. Pavyzdžiui, loterija prisistato neturtingiems skolininkams kaip skolų grąžinimo priemonė. Atlygis tiesiogiai nebepriklauso nuo sunkaus darbo, bet nuo likimo ar atsitiktinumo. Ar taupantieji bei investuotojai būtų pasirengę atidėti vartojimą, jei jie taptų prisiekusiais lažybininkais, pasitenkinančiais tik greitu atlygiu.
Ką galime padaryti? Tie, kurie sako „nieko", nes kliūtys esą pernelyg didelės, o rinkos santykiai privalo vystytis netrukdomai, panašūs į tuos, kurie dar visai neseniai tvirtino, jog neįmanoma nieko padaryti, kad automobilių vairuotojai ir keleiviai segėtų saugos diržus, ar kad būtų apribotas rūkymas viešose vietose. Be to, yra precedentas. 1937 metais Britanijos vyriausybė, siekdama skatinti taupymą, išleido į apyvartą naują trijų pensų monetą, kurios vienoje pusėje pavaizduotas vešlus augalas, - taip perkeltine prasme atskleidžiama taupymo nauda. Neilgai trukus, Antrojo pasaulinio karo metais Britanijos ir JAV vyriausybės aktyviai ragino piliečius taupyti, išleisdamos taupymo lakštus.
Šis straipsnis pernelyg trumpas, kad jame būtų galima detaliai išdėstyti siūlomas taupymą skatinančias priemones. Tačiau visuomenės nuomonės kūrėjai, kurie iki šiol aktyviai propagavo „pasitenkinimo" svarbą, turėtų pasukti kita kryptimi - keliu link laimės, kurį savo palyginime išsakė Jėzus. Be kita ko, galėtų būti įgyvendinami šie pasiūlymai:
> visuomenės švietimo kampanija taupymo klausimais, bei valstybiniai taupymo lakštai;
> naujų, inovacinių taupymo institucijų kūrimas, kurios glaudžiai bendradarbiautų su visuomene, būtų grįstos santykiais tarp žmonių;
> nacionalinės loterijos bilietų pardavimo pertvarkymas, pradedant pardavinėti taupymo bilietus.
Antrajam pasiūlymui įgyvendinti galima pasisemti patirties iš ypatingai smulkių finansinių organizacijų, kurios veikia besivystančiose šalyse, pavyzdžiui Grameen Bank (http://www.grameen-info.org/ ), kuriame reikalavimai apmokėti paskirstomi bendraskolių grupei.
Kalbant apie trečiąjį pasiūlymą, galima reklamuoti nacionalinę taupymo loteriją šūkiais: „Kiekvienas bilietas laimi". Milijonams vartotojų, kuriuos dabar užgriūva pasiūlymai lošti arba skolintis, būtų pasiūlyta reta galimybė - investuoti.
Tai būtų ne daugiau, ne mažiau - tiesiog rinkos ekonomikos suteikiama laisvė bei galimybės. Ekonomikos, kuri pagrįsta taupymu.
--------------------------------------------
Dr. Peteris S. Heslamas yra mokslinių tyrimų bei vystymo projekto Transforming Business vadovas vadovas Kembridžo universitete. (www.transformingbusiness.net )
Vertė Dalia Janušaitienė pagal London Institute for Contemporary Christianity www.licc.org.uk
Taupymas – būdas išspręsti kreditų krizę
Esama finansų sistemos krizė kyla iš kur kas gilesnės moralinės ir dvasinės krizės. Ant kortos pastatyta kapitalizmo esmė - taupymas. Peteris Heslamas argumentuoja, kodėl ir kokiu būdų derėtų atkurti taupymo ekonomiką, kuri turėtų išspręsti kreditų krizę.
_64x64_9de.jpg)
