Titulinis / Tikėjimas ir mokinystė / Refleksijos

Tikėjimas ant kryžiaus

Vienas iš nukryžiuotųjų nusikaltėlių ėmė įžeidinėti Jėzų: „Argi tu ne Mesijas? Išgelbėk save ir mus!“ Antrasis sudraudė jį: „Ir Dievo tu nebijai, kentėdamas tą pačią bausmę! Juk mudu teisingai gavome, ko mūsų darbai verti, o šitas nieko blogo nėra padaręs.“

Didi Dievo meilė

Bet Dievas, apstus gailestingumo, iš didžios meilės, kuria mus pamilo, mus, mirusius nusikaltimais, prikėlė gyventi su Kristumi […] (Efeziečiams 2, 4–5).

Reikalingas didis Gelbėtojas

„Visi yra nusidėję ir stokoja Dievo garbės, o išteisinami dovanai Jo malone dėl Jėzaus Kristaus atpirkimo“ (Romiečiams 3, 23-24).

Tu išgelbėjai mane...

Šiandien man daugiau nei 60 metų. Gyvenime teko patirti ir džiaugsmo, ir vargo, bet didžiąją gyvenimo atkarpą Viešpats vedė mane ir buvo šalia guosdamas, stiprindamas, pripildydamas savo Žodžiu, kartais bardamas ar perspėdamas apie laukiančius sunkumus.

Budėti su Jėzumi

„Likite čia ir pabudėkite kartu su manimi“ (Mt 26, 38).

Nuodėmės prigimtis

„Todėl kaip per vieną žmogų nuodėmė atėjo į pasaulį, o per nuodėmę mirtis, taip ir mirtis prasiskverbė į visus žmones, nes visi nusidėjo“ (Rom 5, 2).