Titulinis / Tikėjimas ir mokinystė / Refleksijos

Kokie planai?

Neišsipildžiusios svajonės gali sukelti nusivylimą, tačiau mūsų ribota ateities vizija niekada neprilygs visą žinančiam Dievui.

Dievas –jūsų namai

Nemanykite, kad jus nuo Dievo skiria didelis atstumas: Jis esąs didžiųjų laiptų viršuje, o jūs stovįs ant apatinės pakopos. Kadangi Dievas yra Dvasia, Jis šalia jūsų. Pats Dievas yra mūsų pastogė. Pats Dievas yra mūsų mūrai. Ir pats Dievas yra mūsų pamatas.

„Noriu, būk švarus”

Viešpats Jėzus taip myli savo žmones, kad kiekvieną dieną daro dėl jų daugybę dalykų, prilygstančių purvinų kojų plovimui: pakenčia niekingiausius jų veiksmus, jaučia giliausią jų liūdesį, girdi menkus norus ir atleidžia visas nuodėmes.

Dievo mintys

Dievo mintys – tai ne mūsų mintys, jos visiškai kitokios. Mūsiškės nė iš tolo joms neprilygsta.
Mes galvojame: „Kad tik išsaugočiau sveikatą!“.
Dievas mąsto: „Gelbėk visų pirma savo sielą“.

Pasipriešinimo stiprinimas

„Taigi būkite klusnūs Dievui; priešinkitės velniui, ir jis bėgs nuo jūsų.“ (Jokūbo 4, 7)

Švęskime išganymą

Pasak Jėzaus, mūsų sprendimai turi poveikį nematomam pasauliui. Panašiai kaip grojant pianinu klavišų judesiai, perduodami plaktukėliams, priverčia skambėti instrumento stygas, taip ir mūsų veiksmai žemėje paliečia klavišus, kurie išjudina plaktukėlius, o šie savo ruožtu suvirpina dangiškojo pianino stygas.

Pasiekiamas Jėzus

Dievas pasiryžo apsireikšti žmogaus kūne.
Mirusį Lozorių išeiti iš kapo pašaukė žmogaus lūpos. Raupsuotąjį lietusių rankų panagėse buvo nešvarumų. Pėdos, kurias savo ašaromis nuplovė moteris, buvo surambėjusios nuo vaikščiojimo ir dulkėtos.

Viešpaties ištikimybė

Taip, Viešpatie, Tu tikrai pažinai mane, kai buvau kritęs, ir vis dėlto išsirinkai mane. Kai buvau pasibjaurėtinas ir nekenčiau pats savęs, Tu priėmei mane kaip savo vaiką ir išpildei visus mano norus.

Dangaus patvirtinimas

Tikriausiai kiekvienas mūsų pasvajojame, kad mūsų šeima būtų panaši į tą idealią šeimą iš knygos su paveikslėliais. Mes viliamės, kad mūsų artimiausieji taps mūsų geriausiais draugais. Jėzus tokių lūkesčių nepuoselėjo.

Jo pergalės šauklys

„Vieną naktį Viešpats regėjime prabilo Pauliui: „Nebijok! Kalbėk ir netylėk!“
Apaštalų darbų 18, 9