„[Enochas] gavo liudijimą, jog patikęs Dievui“ (Hebrajams 11, 5)

Pavasarinės žemės ilgesį pažįstu,
Žinau ištvinusio upelio džiaugsmą,

„Galėčiau jus padrąsinti žodžiais...“ (Jobo 16, 5)

Kvailo žmogaus kelias jam pačiam atrodo teisingas, o išmintingas žmogus klauso patarimo.
Patarlių 12, 15

Eilinį kartą siela užgiedojo,
Eilinį kartą atgailai pravirko,

Tad du nekintami dalykai, kuriuose neįmanoma, kad Dievas meluotų, tvirtai guodžia mus, atradusius prieglobstį mums skirtoje viltyje. Ji mums yra tarsi saugus ir tvirtas sielos inkaras <…>.
Hebrajams 6, 18-19

„[...] protingo žmogaus kalba santūri.“ (Patarlių 10, 19)

„Ahimaacas bėgo lygumos keliu ir pralenkė Kušą. “ (2 Samuelio 18, 23)

„Išliekite savo širdis jo Artume, jis – mūsų užuovėja!“ (Psalmynas 62, 9)

Po pasaulį pasklido daug suvedžiotojų, kurie neišpažįsta Jėzaus Kristaus, atėjusio kūne. 2 Jono 1, 7