Titulinis / Tikėjimas ir mokinystė / Refleksijos

Jo gimimas ir mūsų naujas gimimas.

„Štai mergelė nešios įsčiose ir pagimdys sūnų, ir jis vadinsis Emanuelis, o tai reiškia: „Dievas su mumis“ (Mt 1, 23).

Liudijimo svarba

Prieš 23 metus patikėjau Kristumi kaip savo Viešpačiu. Pamenu, kaip vieną vakarą svečiuose apsilankė draugė, kuri liudijo, kad įtikėjo Jėzumi kaip gyvenimo Viešpačiu. Tuomet pagalvojau: „Baigta, praradau draugę...“, mat laikraštyje buvau skaičiusi apie daug šurmulio tuomet sukėlusią bažnyčią.

Laukimas

Galbūt atrodo, kad laukti yra lengva, tačiau tai viena iš sunkiausių pamokų, kurios krikščionis kareivis mokosi ilgus metus. Dievo kariams daug lengviau sparčiai žygiuoti nei ramiai stovėti.

Dar vienas šansas

„Jis pasigailės mūsų, sunaikins nusikaltimus ir paskandins jūros gelmėse visas mūsų nuodėmes“(Mch 7, 19).

Kas yra mano brolis?

„Viešpatie, kiek kartų turiu atleisti savo broliui, kai jis man nusikalsta?“
< … > Jėzus jam atsakė: „ … iki septyniasdešimt septynių kartų“.
Mato 18, 21-22

Nenugalima dvasia

„Imkite ant savo pečių mano jungą...“ (Mt 11, 29).

Mintys apie prisikėlimą

Įtakingi ir privilegijų turintys žmonės, tokie kaip aš, iš prisikėlimo tikisi lengvos naudos. Būnant valdžioje lengva manyti, kad sunkusis darbas jau atliktas, o mes tiesiog džiaugiamės jo vaisiais.

Jis nori vesti mus toliau, negu patys gebame.

„Jis [Jėzus] dėjosi einąs toliau. Bet jie sulaikė Jį, sakydami: „Pasilik su mumis! Vakaras arti, diena jau baigiasi.“ Jis užsuko ir pasiliko su jais.“ (Lk 24, 28–29)