Ar kada nors pagalvojai, kaip paklusdama Dievui Marija rizikavo užsitraukti gėdą visuomenės akyse? Arba kaip apaštalas Paulius neišsižadėjo savo tikėjimo, net ir patyręs žiaurius kankinimus? Arba kaip Dovydas ne tik liko gyvas, bet ir palaimintas, nors karalius Saulius jį persekiojo?

Čia atskleista keletas pamokančių Viešpaties kančios maldos bruožų.
Ta malda buvo nuošali. Jis pasitraukė netgi nuo savo trijų mylimų mokinių. Tikintysis, daug melskis vienas, ypač kai tau sunku!

Neteisingai sudėlioti prioritetai pasiglemš tavo ramybę, jėgas ir džiaugsmą. Tik vienas Dievas turėtų būti svarbiausias tavo gyvenime.

Ateis laikas, kai mes atsidursime Dievo akivaizdoje; visų tautų žmonės šlovins Jį tokiais žodžiais: „Vertas esi, o Viešpatie, priimti šlovę, pagarbą ir jėgą, nes Tu visa sutvėrei – Tavo valia visa yra ir buvo sutverta“ (Apr 4, 11).

Norėčiau pasimokyti iš Rūtos, varpų rinkėjos. Kaip ji ėjo rinkti javų varpų, taip aš turiu eiti į maldos, apmąstymo, žodžio klausymo laukus rinkti dvasinio maisto.

Ar gali sąmoningas nusidėjėlis kaip nors nutiesti tiltą per tą didžiulę ir gilią prarają, skiriančią jį nuo Dievo? Atsakymas: negali. Užtat šlovinga krikščionių žinia skelbia, kad tą jau padarė Kristus!

Žodis „laukti“ Biblijoje nereiškia tikėtis blogiausio, nervintis, rūpintis, bijoti, reikalauti ar imti kontroliuoti. Laukimas nereiškia neveiklumo. Laukimas – tai ilgalaikės mūsų pastangos išlikti susitelkus į Dievą per maldą ir tikėjimą.

Jėzus Kristus yra Žmogus, atėjęs gelbėti žmonių. Jame įvyko dieviškos ir žmogiškos prigimties jungtuvės. Žmogaus prigimtis Kristui yra ta žaliava, iš kurios Jis daro savo pasekėjus ir šventuosius!

Ar pragaras turi kokį tikslą? Jeigu kas norėtų išbraukti iš Biblijos pragarą, tas drauge turėtų pašalinti iš jos sampratą apie teisingą Dievą bei patikimą Biblijos apreiškimą.

Daugybė vyrų ir moterų šiandien ieško psichologų pagalbos, prisipažindami jaučią tuštumą ir nevisavertiškumą. Kiekvienas siekia būti „sveika, darni asmenybė“.