„... nebijosiu pikto, nes Tu su manimi...“ Psalmių 23, 4

Bet aš per daug nebranginu savo gyvybės. Svarbu, kad tik baigčiau savo bėgimą ir įvykdyčiau tarnystę, kurią esu gavęs iš Viešpaties Jėzaus: paliudyti Dievo malonės Evangeliją. (Apaštalų darbų 20, 24)

Dieve, noriu su Tavim kalbėtis
Apie savo nemigas, mylimus žmones,
Tavo kūrinijos gausa stebėtis,
Melstis ir prašyti malonės.

Argi nežinote, kad draugystė su pasauliu priešinga draugystei su Dievu? Jokūbo 4, 4

Nukritusi į gerą žemę sėkla – tai tie, kurie klauso žodžio, išsaugo jį taurioje ir geroje širdyje ir duoda vaisių kantrumu. Luko 8, 15

Tai malonė, jei kas pažindamas Dievą, pakelia vargus, kuriuos nekaltai kenčia. (1 Petro 2, 19)

Žinoma, maldingumas yra didelis pelnas, kai pasitenkinama tuo, ką turi. Juk mes nieko neatsinešėme į pasaulį ir nieko neišsinešime. (1 Timotiejaus 6, 6-7)

„[...] pasikeiskite, atnaujindami savo mąstymą…“ (Romiečiams 12, 2)

Tesuteikia VIEŠPATS stiprybės savo tautai!
Telaimina VIEŠPATS savo tautą ramybe!
Psalmynas 29, 11

Gyvenimas - ne drabužis, kurį nusimesi ir pamirši, o sėkla, kurią pasėji į amžinybę. Kiekviena diena - siūlas rankose: gali jį išleisti vėjais arba įausti į kažką, kas išliks.