Titulinis / Tikėjimas ir mokinystė / Refleksijos

Nerijus Drūlia. Poezija

Dieve, noriu Tavęs paprašyti,
Leisk atrasti, ko dar neradau.
Išminties po žiupsnelį mažytį
Tavęs, Tėve, kasdien aš prašau.

Viešpaties paslaptis

Iš ko pažinsi draugą? Ar iš to, kad jis tau papasakoja savo slaptus sielvartus? Ne, tikras draugas tau papasakoja savo slaptus džiaugsmus. Daugybė žmonių su tavim pasidalins savo slaptais sielvartais, tačiau tikrasis artimumo ženklas – kai jie su tavimi dalijasi savo slaptais džiaugsmais.

Per sunki našta

Tebūna toli nuo jūsų visokie šiurkštumai, piktumai, rūstybės, riksmai ir piktžodžiavimai su visomis piktybėmis.
Efeziečiams 4, 31

Jei Dievas už mus

„Viešpats yra mano šviesa ir mano išgelbėjimas – ko man bijoti? Viešpats yra mano stiprybė – prieš ką man drebėti?“ (Psalmių 27,1)

Tirti save

„Patikrinkite patys save, ar esate tikėjime. Ištirkite save! Ar nepažįstate savęs ir nežinote, kad jumyse yra Jėzus Kristus, jeigu tik nesate atmestini?“
2 Korintiečiams 13,5

Dvasinė taisyklė: karšta krosnis, šaltas kaminas

Krikščionių bendrystėje derėtų vengti dviejų kraštutinumų – šaltos širdies ir karštos galvos! Karšta galva, sakyčiau, iš šių dviejų kraštutinumų pavojingesnė ir pridaro daugiau žalos.

Niekas

„Aš juk esu tikras, kad nei mirtis, nei gyvenimas, nei angelai, nei kunigaikštystės, nei dabartis, nei ateitis, nei galybės, nei aukštumos, nei gelmės, nei jokie kiti kūriniai negalės mūsų atskirti nuo Dievo meilės […].“ /Romiečiams 8, 38-39/

Tikėjimo žvilgsnis

...Čia šiaip sau nieko nenutinka
ir veltui nieko čia nebūna, –
mums kiekvienam – dyglys mirtingam kūne,
kad neišpuiktume, atleisti neatprastume
ir Viešpaties stiprybę savyje atrastume,
ir viską patikėtume tik Jam – likimų Šeimininkui.

Laisvė, kylanti iš Jo Meilės

Dievas myli tave besąlygiška meile – ji nesumažėja tau suklupus ir nesustiprėja atlikus dėl Viešpaties ką nors puikaus. Dievas atsidavęs tau, nes toks Jo charakteris – nekintantis ir ištikimas, tad joks tavo žodis ar darbas to neatims.

Prislėgtas, bet kupinas vilties

Garsiame komikse „Žemės riešutai“ („Peanuts“) veikli Liucija reklamuoja „psichiatrinę pagalbą“ už penkis centus. Į jos kabinetą ateina pacientas Linas, kuris skundžiasi savo „gilia depresija“. Jis klausia, ką jam daryti. Liucija greitai atsako: „Atsipeikėk ir susiimk! Mokėk penkis centus“.