Kai Dievas matė mūsų sugadintą gyvenimą, Jis nesakė: „Mirsiu už jus, kai būsite to verti.“
Ne. Nepaisant mūsų nuodėmės, mums dar tebemaištaujant, Jis pasiryžo mus įvaikinti.

Ar kada nors susimąstei, kaip gyvenime priimi sprendimus? Galbūt vadovaujiesi nuojauta, o gal viską kruopščiai apmąstai? Kas lemia, kad pasirenki vieną ar kitą kelią?

Tikrieji pokyčiai vyksta žmogaus viduje. Turėdami pinigų ar sistemingai veikdami, galite kažką pakeisti dienai kitai, tačiau iš esmės pasikeitimo šerdis buvo ir visada bus jūsų širdis.

Dieve, noriu Tavęs paprašyti,
Leisk atrasti, ko dar neradau.
Išminties po žiupsnelį mažytį
Tavęs, Tėve, kasdien aš prašau.

Iš ko pažinsi draugą? Ar iš to, kad jis tau papasakoja savo slaptus sielvartus? Ne, tikras draugas tau papasakoja savo slaptus džiaugsmus. Daugybė žmonių su tavim pasidalins savo slaptais sielvartais, tačiau tikrasis artimumo ženklas – kai jie su tavimi dalijasi savo slaptais džiaugsmais.

Tebūna toli nuo jūsų visokie šiurkštumai, piktumai, rūstybės, riksmai ir piktžodžiavimai su visomis piktybėmis.
Efeziečiams 4, 31

„Viešpats yra mano šviesa ir mano išgelbėjimas – ko man bijoti? Viešpats yra mano stiprybė – prieš ką man drebėti?“ (Psalmių 27,1)

„Patikrinkite patys save, ar esate tikėjime. Ištirkite save! Ar nepažįstate savęs ir nežinote, kad jumyse yra Jėzus Kristus, jeigu tik nesate atmestini?“
2 Korintiečiams 13,5

Krikščionių bendrystėje derėtų vengti dviejų kraštutinumų – šaltos širdies ir karštos galvos! Karšta galva, sakyčiau, iš šių dviejų kraštutinumų pavojingesnė ir pridaro daugiau žalos.

„Aš juk esu tikras, kad nei mirtis, nei gyvenimas, nei angelai, nei kunigaikštystės, nei dabartis, nei ateitis, nei galybės, nei aukštumos, nei gelmės, nei jokie kiti kūriniai negalės mūsų atskirti nuo Dievo meilės […].“ /Romiečiams 8, 38-39/