...Čia šiaip sau nieko nenutinka
ir veltui nieko čia nebūna, –
mums kiekvienam – dyglys mirtingam kūne,
kad neišpuiktume, atleisti neatprastume
ir Viešpaties stiprybę savyje atrastume,
ir viską patikėtume tik Jam – likimų Šeimininkui.

Dievas myli tave besąlygiška meile – ji nesumažėja tau suklupus ir nesustiprėja atlikus dėl Viešpaties ką nors puikaus. Dievas atsidavęs tau, nes toks Jo charakteris – nekintantis ir ištikimas, tad joks tavo žodis ar darbas to neatims.

Garsiame komikse „Žemės riešutai“ („Peanuts“) veikli Liucija reklamuoja „psichiatrinę pagalbą“ už penkis centus. Į jos kabinetą ateina pacientas Linas, kuris skundžiasi savo „gilia depresija“. Jis klausia, ką jam daryti. Liucija greitai atsako: „Atsipeikėk ir susiimk! Mokėk penkis centus“.

Žydų tautos išėjimas iš vergystės yra vienas didingiausių įvykių, kada nors nutikęs visos žmonijos istorijoje. Dievas palenkė galingo pagonių karaliaus valią bei galią ir išvedė vergų ir prispaustųjų tautą į Pažado žemę.

Išmintis yra tikroji žmogaus stiprybė. Jos vadovaujamas, jis geriausiai įvykdo savo būties tikslus.
Išmintingai tvarkyti gyvenimo reikalus – tai pats didžiausias malonumas, pats kilniausias žmogaus užsiėmimas. Taip elgdamasis jis atranda gėrį plačiausia prasme.

Jeigu nuolatos jauti įtampą ir nerimą, viena iš priežasčių – netinkamas požiūris. Visiškai natūralu galvoti apie iškilusias problemas, bet Dievas nori paruošti tave savo amžiniesiems tikslams.

Mūsų šeima gyvena beveik šimtmečio senumo name, kuris turi daug ypatumų, pavyzdžiui sienos turi puikią tinko tekstūrą. Tačiau meistras mane perspėjo, kad jei ant jų norėčiau pakabinti paveikslą arba nuotraukas rėmeliuose, turėsiu įkalti vinį, naudojant medinį kuoliuką arba specialią gipso atramą.

„Moteris pastojo ir pagimdė sūnų. Kai ji pamatė, koks jis buvo gražus, slėpė jį tris mėnesius.“
‭‭Išėjimo 2:2‬
Tokia buvo Mozės gimimo istorija. Būsimas Izraelio tautos lyderis gimė netinkamu laiku ir netinkamoje vietoje. Mozė gimė žydams ir berniukams priešiškoje kultūroje.

Tikriausiai pastebėjai, kaip stipriai paveikia žmonių ištarti žodžiai, - jie ugdo arba žlugdo. Galbūt net ir dabar prisiminei kokius nors apie tave ištartus žodžius ir svarstai, ar tikrai jų nusipelnei.
Tačiau tegul tavo širdin giliai įsirėžia ši tiesa: kad ir ką apie tave kalbėtų kiti – gera ar bloga, - tai nėra tiek svarbu ar tikslu, kaip tai, ką apie tave kalba Dievo žodis.

...Tyliai aušta.
Ryto žingsniai vos girdimi –
suplasnojo kažkur jau bundantis paukštis.
Ramuma. Žemė kalbasi su savimi.
Mąstau, karai visada prasidėdavo auštant...
Tyluma. Dar už vieno ryto taikią padangę
aš dėkinga kalbinu Viešpatį brangų.

„Gyvenimu džiaugiasi tas, kuris moka dėkoti.“ (Deividas Makaslendas / David McCasland)