Klusnumas yra paprasta, bet ne prasta krikščioniško tikėjimo dorybė ir disciplina. Tikėjimo protėvis Abraomas (tuomet jo vardas dar nebuvo pakeistas) išgirdo Dievo kvietimą palikti savo tėvų žemę ir keliauti į Kanaaną. Abraomas taip ir pasielgė.

Apžiūrėjusi daugybę eksponatų ir artefaktų, kurie atspindėjo žiaurią vergovės tikrovę ir jos padarinius Nacionaliniame afroamerikiečių istorijos ir kultūros muziejuje Vašingtone, aš apsidžiaugiau aptikusi „apmąstymų kiemelį“. Ši raminanti patalpa turėjo beveik permatomas bronzinės spalvos stiklo sienas, o vandens srovė liejosi iš lubų į baseiną.

„Taigi kiekvienas, kuris klauso šitų mano žodžių ir juos vykdo, panašus į išmintingą žmogų, pastačiusį savo namą ant uolos.“ (Mt 7, 24)

Jei priėmėme Dievo malonę į savo širdis, tai esame Dievo tarnai. Mes galime būti neištikimi tarnai, tikrai esame nenaudingi, tačiau tebūna pašlovintas Jo vardas, mes esame Jo tarnai, nešiojame Jo livrėjas, maitinamės prie Jo stalo ir paklūstame Jo įsakymams.

„Viešpats tarė: „Išeik ir atsistok ant kalno prieš Viešpatį“. Viešpats praėjo, ir didelė bei smarki audra, ardanti kalnus ir trupinanti uolas, buvo priešais Viešpatį. Bet audroje nebuvo Viešpaties. Po audros drebėjo žemė, bet Viešpaties nebuvo žemės drebėjime. Žemės drebėjimui praėjus, pakilo liepsnos, bet ir liepsnose Viešpaties nebuvo. Tada pasigirdo tylus ramus balsas.“ (1 Kar 19, 11-12)

„Ir jus, mirusius nusikaltimais ir jūsų kūno neapipjaustymu, Jis atgaivino kartu su Juo, atleisdamas visus nusikaltimus. Jis ištrynė skolos raštą su mus kaltinančiais reikalavimais, raštą, kuris buvo prieš mus, ir panaikino jį, prikaldamas prie kryžiaus“. Kolosiečiams 2, 13-14

„Jie abu – žmogus ir jo žmona – buvo nuogi, tačiau nesigėdijo.“ (Pr 2, 25‬)
Šioje Šventojo Rašto eilutėje pirmą kartą Biblijoje paminėtas žodis „gėda“. Dievo sukurtame pasaulyje jos nebuvo.

Dangiškasis Tėvas apsireiškė tikintiesiems prieš savo Sūnaus atėjimą kaip Abraomo, Izaoko ir Jokūbo visagalis Dievas. Paskui žmonių džiaugsmui atėjo Jėzus, amžinai palaimintas Jo Sūnus. Gelbėtoją paėmus į dangų svarbiausia malonės tiekėja tapo Šventoji Dvasia.

Vanduo privali būti šlapias. Ugnis būtinai bus karšta. Negalite iš vandens atimti šios savybės ir tebeturėti vandenį. O jei ugnis nebus karšta, ji nebebus ugnis.

Paskui regėjau: štai milžiniška minia, kurios niekas negalėjo suskaičiuoti, iš visų giminių, genčių, tautų ir kalbų. Visi stovėjo priešais sostą ir Avinėlį, apsisiautę baltais apsiaustais, su palmių šakomis rankose. (Apreiškimas Jonui‬ 7, 9‬)