Titulinis / Tikėjimas ir mokinystė / Refleksijos

Nenugalima dvasia

„Imkite ant savo pečių mano jungą...“ (Mt 11, 29).

Mintys apie prisikėlimą

Įtakingi ir privilegijų turintys žmonės, tokie kaip aš, iš prisikėlimo tikisi lengvos naudos. Būnant valdžioje lengva manyti, kad sunkusis darbas jau atliktas, o mes tiesiog džiaugiamės jo vaisiais.

Jis nori vesti mus toliau, negu patys gebame.

„Jis [Jėzus] dėjosi einąs toliau. Bet jie sulaikė Jį, sakydami: „Pasilik su mumis! Vakaras arti, diena jau baigiasi.“ Jis užsuko ir pasiliko su jais.“ (Lk 24, 28–29)

Dievas – mūsų Gynėjas

Teisiųjų išgelbėjimas eina nuo Viešpaties; Jis jų tvirtovė sunkumų metu.
Psalmė 37, 39

„Viešpats, tavo Gydytojas“

Gydyti dvasios negalią – išimtinė Dievo teisė. Kūno negalavimus gali išgydyti žmonės, bet ir tuomet visa garbė turi būti atiduodama Dievui, kuris vaistus padarė veiksmingus, o žmonėms suteikė išminties, kaip gydyti ligas.

Malda ir žodis

Sunku atsieti žodį nuo maldos, nes maldas sudaro žodžiai. Galbūt tiksliau būtų atskirti žodžius, kuriuos kontroliuojame patys, ir žodžius, kuriems paklūstame.

Aliejus žibintams

Mano siela, kaip labai tau reikia aliejaus, nes be jo tavo žibintas užges. Pasibaigus aliejui, žibintas nebeskleis šviesos, o tik nemalonų dūmų kvapą.

Išsprūsti iš spąstų

„Kalbu tai ne todėl, kad stokoju, nes išmokau būti patenkintas savo būkle“ (Fil 4, 11).