Kaip ir daugumoje dykumų, Mojavio dykumoje galima pamatyti smėlio kopas, išdžiūvusius kanjonus, kalvas ir kalnus. Tačiau amerikiečių biologas Edmundas Jegeris (Edmund Jaeger) pastebėjo, kad kas kelerius metus, dėl gausaus lietaus, dykuma pražysta.

Ar nežinote, kad neteisieji nepaveldės Dievo karalystės? Neapsigaukite! Nei ištvirkėliai, nei stabmeldžiai, nei svetimautojai, nei homoseksualistai, nei vagys, nei gobšai, nei girtuokliai, nei keikūnai, nei plėšikai nepaveldės Dievo karalystės.

„Atsimink, ką įsakiau, - būk stiprus ir drąsus, nenusigąsk ir nebijok! Aš, Viešpats, tavo Dievas, būsiu su tavimi, kur tik tu eisi.“ (Jozuės 1, 9)

Koks geras jausmas – pažinti Atpirkėją,
Atgimti dvasioje Aukščiausiojo vaiku.
Palaimos jausmo šilta banga užlieja -
Tampi atnaujintu, nuplautu ir švariu.

• Savo gyvenimo nelyginkite su kitų žmonių gyvenimu. Jūs neturite supratimo, ką jie yra išgyvenę ir nežinote viso jų kelio.
• Neužlaikykite neigiamų minčių arba dalykų, kurių negalite kontroliuoti.

Galbūt atrodo, kad laukti yra lengva, tačiau tai viena iš sunkiausių pamokų, jos krikščionis kareivis mokosi ilgus metus. Dievo kariams daug lengviau sparčiai žygiuoti, nei ramiai stovėti.

Mes linkę mąstyti apie apaštalus, lyg jie būtų buvę „šventesni“ nei kiti Dievo vaikai. „Šventieji“ yra visi, kuriuos Dievas pašaukė savo malone ir pašventino Šventąja Dvasia.

„Ir Juozapo valdovas paėmė jį, atidavė į kalėjimą, kur kalėjo karaliaus kaliniai. Bet Viešpats buvo su Juozapu.“ (Pr 39, 20-21)

Vos tik Jeruzalės mieste užgimė krikščionybė, ji iš karto susilaukė aršaus pasipriešinimo. Apaštalų ir kitų mokinių drąsus liudijimas apie prisikėlusį Jėzų bei atlikti stebuklai patraukė minios dėmesį. Tūkstančiai prisijungė prie jų.

„Bet tvirtai stovi Dievo pamatas...“ (2 Tim 2, 19).
Mūsų tikėjimo pamatas yra tai, kad „Dievas Kristuje sutaikino su savimi pasaulį, neįskaitydamas žmonėms jų nusikaltimų“.