„Viešpatie, Tu pralinksminai mane savo kūriniais <...>“
Psalmių 92, 4

Vienas iš nukryžiuotųjų nusikaltėlių ėmė įžeidinėti Jėzų: „Argi tu ne Mesijas? Išgelbėk save ir mus!“ Antrasis sudraudė jį: „Ir Dievo tu nebijai, kentėdamas tą pačią bausmę! Juk mudu teisingai gavome, ko mūsų darbai verti, o šitas nieko blogo nėra padaręs.“

Bet Dievas, apstus gailestingumo, iš didžios meilės, kuria mus pamilo, mus, mirusius nusikaltimais, prikėlė gyventi su Kristumi […] (Efeziečiams 2, 4–5).

„Jis pats savo kūne užnešė mūsų nuodėmes ant kryžiaus...“ (1 Pt 2, 24).

„Tu apvainikuoji metus derliumi <...>“
Psalmių 65, 11

„...rinkitės šiandien, kam tarnausite...“ (Joz 24,15).

„Visi yra nusidėję ir stokoja Dievo garbės, o išteisinami dovanai Jo malone dėl Jėzaus Kristaus atpirkimo“ (Romiečiams 3, 23-24).

„Kas mane tiki...iš to vidaus plūs gyvojo vandens srovės“ (Jn 7, 38).

Šiandien man daugiau nei 60 metų. Gyvenime teko patirti ir džiaugsmo, ir vargo, bet didžiąją gyvenimo atkarpą Viešpats vedė mane ir buvo šalia guosdamas, stiprindamas, pripildydamas savo Žodžiu, kartais bardamas ar perspėdamas apie laukiančius sunkumus.

„Likite čia ir pabudėkite kartu su manimi“ (Mt 26, 38).