„Todėl kaip per vieną žmogų nuodėmė atėjo į pasaulį, o per nuodėmę mirtis, taip ir mirtis prasiskverbė į visus žmones, nes visi nusidėjo“ (Rom 5, 2).

Jėzus Kristus sako:
„Kas klauso šitų mano žodžių ir juos vykdo, panašus į išmintingą žmogų, pasistačiusį namą ant uolos.“
Evangelija pagal Matą 7, 24

O žemė buvo padrika ir dyka, tamsa gaubė bedugnę, ir vėjas iš Dievo dvelkė viršum vandenų. Tuomet Dievas tarė: „Tebūna šviesa!“ Ir šviesa pasirodė. Dievas matė, kad šviesa buvo gera, ir Dievas atskyrė šviesą nuo tamsos.
Pradžios 1, 2–4

...Širdis diktuoja – aš rašau,
Gyvenime, tau savo šiltą laišką.
Galbūt jau daug ką pamiršau,
gal daug kas man yra neaišku,
bet daug, kiek daug tau noris pasakyt,
suspėti padėkot ir pasidžiaugti
šviesių akimirkų lietum,

„Todėl mes ir tikime...“ Jėzus jiems atsakė: „Pagaliau tikite?“ (Jn 16, 30-31).

Pasitelkę akustinę astronomiją mokslininkai gali girdėti garsus ir pulsacijas iš kosmoso. Pavyzdžiui, jie sužinojo, kad žvaigždės savo paslaptingomis orbitomis nesisuka visiškoje tyloje. Jos skleidžia muziką!

Nepamirškite svetingumo, nes per jį kai kurie, patys to nežinodami, priėmė viešnagėn angelus (Heb 13, 2).
Svetingumas – toks paprastas, rodos, visai nedvasinis dalykas.

„Pasaulyje jūsų priespauda laukia, bet jūs būkite drąsus: aš nugalėjau pasaulį“ (Jn 16, 33).

Tarp apgailestavimo ir atgailos yra skirtumas.

Visais laikais visų kultūrų žmonės ieškojo atsakymo į klausimus, kas yra laimė ir kaip ją rasti. Pirmiausia šį klausimą iškėlė filosofai. Kinas Lao Dzė (VI a. pr. Kr.) manė, kad tikroji laimė – nieko neveikti.