Ateik pas Jėzų

„Jei raupsai būtų padengę visa žmogaus kūną, kunigas nutars, kad jis yra švarus”. Kunigų 13, 13

Nors šis įsakymas skamba keistai, bet jame slypi išmintis – prasiveržusi liga parodė, kad kūnas pasveiko. Šiandien naudinga pažvelgti, ko moko šis įstatymas. Mes taip pat esame raupsuotieji, todėl šis įsakymas tinka ir mums. Kai žmogus pamato, kad yra pražuvęs ir sugedęs, kad visa jo kūną dengia nuodėmė, ir nėra nė vienos sveikos kūno dalies, kai jis atsisako nuosavo teisumo ir išpažįsta kaltes Viešpaties akivaizdoje, tuomet Dievo malonė ir Jėzaus kraujas jį apvalo. Paslėpta, nejuntama, neišpažinta nedorybė – tai tikrieji raupsai, bet kai nuodėmė pamatoma ir pajuntama, jai suduodamas mirtinas smūgis, ir Viešpats pasigaili šios sužeistos sielos.

Nėra nieko pavojingesnio už nuosavą teisumą ir nieko viltingesnio už atgailą. Turime pripažinti, kad mumyse nėra nieko gero, tik nuodėmė, nes atgaila, nepripažįstant tikrosios padėties, nėra tikra. Jei Šventoji Dvasia įtikina mus dėl nuodėmės, nebus sunku ją pripažinti ir išpažinti, išpažinimas savaime liesis iš lūpų. Kokią paguodą teikia ši eilutė tiems, kurie tikrai suvokia esantys nusidėjėliai. Ši taip skaudžiai nuvylusi būklė tampa vilties ženklu. Apsinuoginama prieš apsirengiant, pamatai dedami prieš statant pastatą, o nuodėmės pojūtis – tai vienas iš ankstyviausių širdyje veikiančios malonės ženklų. Vargšas raupsuotas nusidėjėli, kuriame nėra nepažeistos vietos, pasiguosk šia Rašto eilute ir ateik toks, koks esi - ateik pas Jėzų.

/C. H. Spurgeon/