evangelija.lt | Ateik, prašau

Ateik, prašau

Ateik, prašau – tik vieno nepalik,
kaip pakelės akmuo Tavęs šaukiuos,
ir kad išgirsi vėl mane, tikiuos –
juk priglaustas buvau nesyk

ir mylinčios širdies gelmėj
nuplautas Tavo ašarų lietaus…
Kur Tu dabar? – Ateik, Tavęs prašau –
ir gyvojo vandens tėkmėj

nuplauk mane, vėl leidęs patikėt,
kad mylimas esu, kaip ir anksčiau -
kad kryžių skirtą netuščiai nešiau,
nors ir žinau – jį nešiu, kiek reikės…

Tik Tu ateik, prašau, padėk jį nešt sykiu
ir nepalik to pakelės akmens sunkaus,
išdžiūvusio ir laukiančio lietaus
iš Tavo, Tėve, mylinčių akių…

2012 05 27

Tavo meilės ašara

Tavo meilės ašara
už mane pralieta,
susigers į širdį
akmeninę kietą –

Tavo meilės ašaroj
uolos išsilydys –
jos gelmė beribėj
dings kalnai išdidūs –

Tavo meilės ašara
skaistins mano širdį
ir tyrais šaltiniais
dykumą pagirdys –

Tavo meilės ašara
virs versme gyvybės –
liesis iš krūtinės,
trykš į amžinybę –

Tavo meilės ašara
už mane pralieta,
dovanos man dangų –
Tavo meilės vietą.

2012 06 30

Tavo mylinčios rankos

Tavo mylinčios serginčios rankos
man pražūti neleis ir padės
išsklaidyti apniukusį dangų
nuo pavargusios mano širdies –

joms palietus akis, vėl regėsiu
Tavo mylintį veidą – ir vėl
aš sugersiu Jo gydančią šviesą,
ir neklausi manęs Tu, kodėl

paklydau, nuo Tavęs atitolau –
Tu juk, Viešpatie, viską žinai…
Man atleisk – per mažai Tau dėkojau
ir mylėjau Tave per mažai,

bet tikiu – Tavo mylinčios rankos
man per sutemas taką nuties
ir atvers skaisčiai švytintį dangų,
kai priglusiu prie Tavo širdies.