Kaip toli nuo rytų yra vakarai, taip Jis atitolina nuo mūsų nuodėmes.
Psalmynas 103, 12
Neatlaidi dvasia yra tarsi piktybinis auglys, lyg sielą apėmęs vėžys. Tačiau Tėvas siūlo patikimą išgydimo procesą bet kuria širdžiai, pilnai pagiežos ir kartėlio:
Atgailauk. Pripažink, kad kažkam neatleidai ir prašyk Dievo atleidimo už įsižeidimą. Be to, privalai atleisti tave įskaudinusiam žmogui.
Paleisk. Atsižadėk bet kokio žalos atlyginimo, net jei manai, kad kitas žmogus liko tau skolingas.
Pripažink. Išpažink, kad kito žmogaus tau padaryta neteisybė ne tik įskaudino ir įžeidė tave, bet ir nuliūdino patį Dievą. Viešpats teis už visus nusižengimus, Jis apgins tavo teises.
Prisimink. Nuolatos prisimink, kiek kartų Dievas tau atleido.
Bičiuli, kol neatleisi tiems, kurie tau nusikalto, nepatirsi Dievo suteikto atleidimo džiaugsmo. Neleisk, kad širdyje įsišaknytų ir plėstųsi kartėlio vėžys. Gyvenimas kur kas mielesnis, kai širdis minkšta ir nesutepta.
Viešpatie, dėkoju Tau už atleidimo dovaną. Padėk man likti atlaidžiam. Amen.
Jo artume… siek, kad tavo širdis būtų minkšta ir atlaidi.
Čarlzas F. Stenlis „Jo artume… 365 mintys“
_64x64_9de.jpg)
