„Nebijokite ir nedrebėkite dėl šios didžiulės kariaunos, nes šis mūšis Dievo, o ne jūsų.“ (2 Metraščių 20, 15)
Mes, žmonės, pavargstame, mūsų jėgos greitai išsenka. Mes nuolatos užsisukame bevaisiame savigraužos, nuolat kintančių apsisprendimų, kovos, pralaimėjimo, nusivylimo rate. Tačiau dvasinį konfliktą įmanoma laimėti tik tuo atveju, jei pats Dievas kovoja už mus. „Bet argi mums neskirta kovoti, grumtis?“ – galbūt paklausi tu. Taip, mums skirta kovoti „gerąją tikėjimo kovą“ (1 Timotiejui 6, 12). Šita kova neišsekina, nes tai tikėjimo kova. „Bet argi mes neturėtume grumtis kaip Jokūbas?“ Pirma, Jokūbas laimėjo ne dėl to, kad grūmėsi, o dėl to, kad buvo pripažintas per silpnu toliau grumtis. Antra, pergalę jis iškovojo tik dėl to, kad galiausiai pasidavė Dievui.
Ar jautiesi nusivaręs nuo kojų savo kovose? Ar jautiesi priėjęs liepto galą? Vadinasi, esi kaip tik ten, kur Dievo tau ir skirta būti! Pakilk ir skelbk kartu su Pauliumi: „Būdamas silpnas, esu galingas“ (2 Korintiečiams 12, 10).
DIENOS MALDA
Viešpatie, suteik man jėgų atlaikyti visus sunkumus ir išmėginimus. Pasitikiu, kad kiekviename žingsnyje kovoji už mane. Dėkoju, kad esi mano pusėje ir savo galia saugai mane.
/Bob&Debby Gass/
_64x64_9de.jpg)
