„Aš esu Alfa ir Omega“, – sako Viešpats Dievas... (Apreiškimo 1, 8)
DIEVAS visuomet yra pirmas ir tikrai bus paskutinis! Dievo sumanymuose žmogui niekada neleidžiama tarti nei pirmo, nei paskutinio žodžio. Tai dievybės prerogatyva – išimtinė teisė, kurios Dievas niekada neperleis savo kūriniams.
Žmogus netaria žodžio nei dėl savo gimimo laiko, nei dėl vietos. Tą nusprendžia Dievas, visiškai nepasikonsultavęs su žmogumi. Vieną gražią dieną menkas žmogelis tiesiog susivokia esąs sąmoningas, realiai egzistuojanti būtybė. Taip prasideda valingas jo gyvenimas. Prieš tai jis neturėjo žodžio išvis jokiu klausimu! Dabar gi staiga pradeda išdidžiai vaikščioti ir girtis, o vėliau, savo paties balso skambesio padrąsintas, netgi gali paskelbti nepriklausomybę nuo Dievo.
Ką gi, pasilinksmink, žmogeli! Tik nepamiršk, kad tau lemta tarškėti tarp pirmo ir paskutinio. Tu neturėjai balso pirma ir neturėsi balso paskiausiai! Dievas pasilieka sau teisę užbaigti tai, ką pradėjo pirmas. O tu esi Dievo rankose – nori to ar ne.
Adomas tapo gyva siela ir tai nutiko anaiptol ne jo paties valia. Taip norėjo Dievas ir įvykdė savo valią, padarydamas Adomą gyva siela. Taigi Dievas buvo pirmas! Kai Adomas nusidėjo ir susigadino visą savo gyvenimą, Dievas toliau buvo su juo. Tuo paremta visa Adomo ateities ramybė – kad Dievas liko šalia, net jam puolus į nuodėmę.
Būtų tikrai išmintinga pradėti gyventi, suvokiant šią nuostabią ir baimę keliančią tiesa: Dievas yra pirmas ir paskutinis!
A. W. Tozer „Atsinaujinti diena iš dienos“.
_64x64_9de.jpg)
