Dievo rūstybė

Numarinkite, kas jūsų nariuose žemiška <...>. Dėl šių dalykų ateina Dievo rūstybė.
Kolosiečiams 3, 5-6

Daugelis nesupranta Dievo pykčio, nes Dievo rūstybę painioja su žmogaus rūstybe. Bet šiuodu dalykai mažai ką turi bendra. Žmonių pyktis papratai kyla užgavus žmogiškąjį „aš“, jam būdingi įniršio proveržiai ir smurtas. Mes susierziname, kai esame ignoruojami, pamiršti ar apgauti. Toks yra žmogaus pyktis.
Tačiau ne toks yra Dievo pyktis.
Dievas užsirūstina ne todėl, kad Jam nepavyksta įgyvendinti savo valios. Dievas pyksta, kai žmogus nepaklūsta ir neišvengiamai griauna pats save. Koks tėvas ramiai sau sėdėtų ir stebėtų, kaip vaikas save žaloja?

Max Lucado „Malonė šiai akimirkai“